Įstatymas nedraudžia vaistinių tinklų parduodamoms prekėms taikyti nuolaidas, ir tokių nuolaidų reklamavimas nėra draudžiamas, tik vienas svarbus dalykas – nevalia pažeidinėti Reklamos įstatymo reikalavimų, negalima vartotojų klaidinti. Apie tai, kaip vaistinių tinklai įstatymo reikalavimų laikosi, kalbamės su Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukše.
Kaip pakomentuotumėte pastaruoju metu itin gausiai reklamuojamas vaistinės prekių kainų nuolaidas – ar kartais neprasilenkiama su įstatymu? Beje, visuomenėje sklando nuomonė, kad vaistų ir kitų vaistinės prekių, kurioms pritaikomos nuolaidos, kainos prieš tai yra padidinamos. Jei tai tiesa, ar tokiuose veiksmuose galima įžvelgti vartotojų klaidinimą?
Vaistinių tinkluose parduodamoms prekėms siūlomos nuolaidos ir tų nuolaidų skelbimas reklamose pats savaime nėra draudžiamas. Tokių nuolaidų siūlymas dar nereiškia, kad yra pažeidžiamas Reklamos įstatymo reikalavimas – neklaidinti vartotojų. Kalbėti apie Reklamos įstatymo pažeidimą galima tada, jei skelbiamos nuolaidos nėra taikomos, jei pateikiamos neišsamios prekių įsigijimo sąlygos ir pan. Tuo tarpu atsakant į klausimą, ar gali būti, kad prekių kainos prieš nuolaidų suteikimą buvo pakeltos ir jau nuo šios kainos buvo pritaikytos nuolaidos, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad tokių atvejų nesame turėję. Tiksliau, vartotojai apie tokius vaistinių veiksmus kol kas nėra pranešę. 2015 metais Konkurencijos tarybos ekspertai nemažai dėmesio skyrė reklamos davėjų reklamose pateikiamų kainų palyginimų (kai reklamoje lyginama pardavimo, t. y. akcijos, kaina ir nubraukta didesnė kaina, ir dažnu atveju pateikiama vartotojo sutaupoma suma, t. y. nurodoma nauda, kurią vartotojas gaus, jei įsigys prekę) vertinimui. Tarp tokių reklamos davėjų, kurių skelbiamos reklamos su kainų palyginimais buvo vertinamos, pasitaikė ir reklamos davėjų, kurie valdo elektronines vaistines. Parengėme Konkurencijos tarybos praktikos, susijusios su reklamų, kuriose yra palyginamųjų kainų, apibendrinimą ir šią apžvalgą išsiuntėme daugiau nei 160-čiai adresatų.
Kokių atlikta tyrimų dėl galimai neteisingos vaistinių tinklų reklamos apie prekių nuolaidas ir akcijas, tarkime, per pastaruosius 10 metų? Kaip buvo nubausti pažeidėjai?
2007–2015 metais Konkurencijos taryba yra priėmusi 4 sprendimus dėl vaistinių reklamų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. Visais atvejais buvo nustatyta, kad reklamų davėjai pažeidė Reklamos įstatymo reikalavimus, nes skleidė klaidinančias reklamas. Iš paminėtų 4 atvejų tik UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ Konkurencijos tarybos priimtą sprendimą skundė teismui, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ skleidė klaidinančius reklaminius teiginius, siūlančius vartotojams galimybę nemokamai įsigyti maisto papildą OmegaMarine Forte+, tačiau patiriant papildomas išlaidas, kurios nebuvo būtinosios Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkto prasme. Konkurencijos taryba 2011–2015 metais atliko tyrimus ir dėl „Dormeo“ čiužinių, Dr. Levino juostelių gydomojo poveikio bei kitų prekių poveikį sveikatai. (Visa informacija apie KT užfiksuotus pažeidimus ir skirtas baudas pažeidėjams pateikiama lentelėje. – Red.).
Kokie dabar atliekami tyrimai dėl galimai padarytų pažeidimų? Kuo konkrečiai vaistinių tinklai įtariami?
Konkurencijos taryba dabar atlieka kelis tyrimus, susijusius su vaistinių skleistomis reklamomis. Pagal Reklamos įstatymo reikalavimus tyrimas turi būti atliktas ir sprendimas nagrinėjimo procedūroje priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo pradėti nagrinėjimo procedūrą dienos. Taip pat motyvuotu sprendimu šis 6 mėnesių terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Reklamos įstatymo 25 straipsnio 19 dalis). Kadangi viena reklamos nagrinėjimo procedūra pradėta 2015 metų lapkričio mėnesį, o kita – 2016 metų sausį, komentuoti, kas jose nustatyta, dar negalime. Tačiau pastebėtina, kad abi nagrinėjimo procedūros pradėtos dėl UAB „Nemuno vaistinė“ skleistų reklamų. Vienu atveju nagrinėjimo procedūra pradėta turint pagrindo įtarti, kad UAB „Nemuno vaistinė“ reklama, kurioje vartotojai buvo raginami kasdien nuo 13 iki 15 valandos įsigyti prekių iki 30 proc. pigiau nenurodant taikomų išlygų, galimai turėjo klaidinamos reklamos požymių. Kitu atveju nagrinėjimo procedūra pradėta turint pagrindo įtarti, kad UAB „Nemuno vaistinė“ skleista informacija apie nuolaidas visiems maisto papildams iki 60 proc. galėjo suklaidinti vartotojus, nes iš turimos informacijos paaiškėjo, kad iš visų akcijoje dalyvavusių maisto papildų su 60 proc. nuolaida buvo siūlomi tik du. Kartu noriu pabrėžti, jog tyrimo pradėjimas rodo, kad yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą, tačiau tai dar nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja.
Galbūt tokių pažeidimų anksčiau būdavo dažniau – dabar jų mažėja?
Atvirkščiai. Jei kalbame apie vartotojų pranešimus dėl galimai klaidinančių vaistinių tinklų reklamų, tai, lyginant 2014 ir 2015 metus, vartotojų pranešimų padaugėjo. Vartotojai pranešdavo apie galimai neišsamias akcijų sąlygas, nepritaikomas nuolaidas (dėl panašių pažeidimų buvo atlikti ir anksčiau minėti tyrimai). Tiesa, ne kiekvienas Konkurencijos tarybą pasiekęs skundas tampa tyrimu. Nemažai vartotojų pranešimų apie pastebėtą galimai klaidinančią reklamą buvo mažareikšmiai. Konkurencijos taryba tokius reklamos davėjus įspėjo. 2015 metais reklamos davėjams dėl galimai klaidinančios reklamos buvo išsiųsti 159 įspėjimai. Pernai pagal vartotojų skundus ir Konkurencijos tarybos iniciatyva peržiūrėtas reklamas dėl galimų Reklamos įstatymo pažeidimų buvo fiksuoti 206 galimi atvejai, iš šio skaičiaus dėl vaistinių veiklos – 18, sveikatinimo prekių – 11. Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Šaltinis: „Farmacija ir laikas”, 2016m.