Žmogaus gyvenimo emocijos – neatskiriama mūsų vidinio pasaulio dalis, svarbus socialinio gyvenimo reguliatorius. Emocijos gali būti įvairios: mes kalbame, mėgaujamės maistu, išreiškiame emocijas bučiuodami ir t. t. Šias emocijas gali sunkinti atsiradę burnos gleivinės pažeidimai, kurie turi įtakos ne tik gyvenimo kokybei, bet ir emociniam bei psichologiniam sutrikimui. Būtent aftinis stomatitas, kitaip dar vadinamas opiniu stomatitu arba aftiniu išopėjimu, yra vienas iš labiausiai paplitusių burnos gleivinės pažeidimų, su kuriais susiduria gydytojai. Tačiau ne visus aftinio stomatito pasikartojimo atvejus gydytojai pamato. Neretai savo ar artimųjų negalavimus asmenys patiki vaistininkui, iš kurio tikisi išgirsti racionalų patarimą, greita veikimo pradžia pasižyminčio preparato rekomendaciją. Anaftin® yra nauji burnos higienos produktai, kurie efektyviai malšina įvairių burnos ertmės opelių skausmą.
Kaip atpažinti?
Yra dvi pagrindinės stomatitų formos – herpinis ir aftinis stomatitas.
Aftinis stomatitas – tai stomatitas, kuriam būdinga viena opa ar grupė opelių, susiformuojančių ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje ar ant liežuvio. Tai viena dažniausių vaikų bei paauglių, taip pat suaugusiųjų stomatitų formų. Opas burnoje gali sukelti daugelis priežasčių: virusinė ar bakterinė infekcijos, netinkama mityba ir su ja susijusi avitaminozė, tiesioginiai burnos pažeidimai, imunodeficitas, stresas, alerginės bei tam tikros genetinės ligos, sutrikusi nervų ar virškinimo sistema, onkologinės ligos, pervargimas ir pan.
Dažnai sunku diferencijuoti, kokia yra tikroji etiologija. Opos paprastai susiformuoja iš erozijų nesilaikant tinkamos burnos higienos. Objektyviai apžiūrint yra apvalios ar ovalios, turinčios raudoną kraštą, centras dažniausiai balkšvas ar gelsvas (pav.). Prodrominis laikotarpis, iki pasirodo erozijos, opos, paprastai prasideda daigstymo, deginimo jausmu burnos gleivinėje. Po 24–48 valandų pastebimos ir opelės. Opos dažnai yra skausmingos, sunkinančios rijimą. Skausmas trunka 3–4 dienas arba kol susiformuoja storesnis opos fibrininis dangalas ar opa anksti epitelizuojasi [1]. Be skausmo, gali būti juntamas bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, burnos peršėjimas, pasireikšti dantenų kraujavimas. Gali padidėti sritiniai limfmazgiai, suintensyvėti seilių išsiskyrimas (ypač vaikams), sumažėti apetitas.
Opų gijimas priklauso nuo jų dydžio ir tinkamos priežiūros, burnos higienos. Paprastai opos užgyja per 1–2 savaites (7–10 dienų) [1] ir nepalieka jokių liekamųjų ženklų. Didesnės, netaisyklingos formos opos gali gyti ir ilgiau – ≥ 6 savaites, užgijus gali būti stebimi ir gleivinės randai [1].
Svarbu opas atskirti ir nuo kitų ligų. Be cheto sindromo (kompleksinis, multisisteminis uždegimas, neaiškios etiologijos) atveju pasikartojančios opos burnos gleivinėje pasireiškia kartu su dar mažiausiai dviem iš šių simptomų: opos lyties organų srityje, sinovitu, odos pustuliniu vaskulitu, užpakaliniu uveitu ar meningoencefalitu. Opos burnos gleivinėje esant Becheto sindromui kliniškai labai panašios į pasikartojančio aftinio stomatito opas, tačiau šiuo atveju nebūna akių ir lyties organų pažeidimo [1]. Becheto sindromas dažniau pasireiškia Japonijos, Pietryčių Azijos, Artimųjų Rytų ir Pietų Europos gyventojams, įprastai jaunesniems nei 30–40 metų asmenims; susijęs su HLA-B51 [1]. Gliuteninės enteropatijos sukelti burnos gleivinės pažeidimai gali atsirasti prieš pasireiškiant pilvo skausmams. Literatūros duomenimis, aftinės opos pasireiškia mažiau kaip 5 proc. sergančiųjų gliutenine enteropatija [2–7].
Sergant ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu) burnos gleivinės pažeidimas būna herpinės arba aftinės formos (66 proc.) [8]. ŽIV infekuotiems asmenims, kitaip nei sveikiems, opos gali formuotis tiek ant keratininio, tiek ant ne keratininio paviršiaus [1]. Labai svarbu atskirti ŽIV sąlygotas opas nuo kitos etiologijos. Tai padaryti padeda biopsija [1]. Aftinis burnos gleivinės pažeidimas gali atsirasti ir sergant virškinimo sistemos ligomis, kaip antai: opiniu kolitu, Krono liga, celiakija, malabsorbcija), taip pat sistemine vilklige, gerybine šeimine ar cikline neutropenija, reaktyviuoju artritu ar netgi burnos gleivinės vėžiu, MAGIC ir PFAPA sindromais [1]. Tačiau dažniausios aftinio burnos gleivinės pažeidimo priežastys yra paprastesnės – aplinkos veiksniai (lokalios, cheminės, fizinės traumos, alergija), avitaminozė (geležies, folio rūgšties, vitamino B1, B2, B6, B12 stoka), neretai ir imunodeficitinės būklės [1], vaistų vartojimas (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, chemoterapinis gydymas, ypač aukso preparatai), grybinės ligos. Aftinio stomatito atkryčiams svarbią reikšmę turi fizinis ir emocinis stresas [9], tačiau neturi įtakos jo trukmei ir sunkumui [10].
Diagnostikos tikslais atliekamas bendras kraujo tyrimas, matuojamas eritrocitų nusėdimo greitis, tiriamas geležies, feritino, folio rūgšties, vitamino B6 ir B12 kiekis [11], atliekami Tzanck tepinėliai, tiriamos virusinės, bakterinės kultūros ar net atliekamos odos biopsijos (esant ŽIV infekcijai, Herpes simplex viruso infekcijai, kai yra labai nusilpęs imunitetas [1, 11].
Gydymo principai
Pagrindiniai aftinio pasikartojančio stomatito gydymo principai yra simptomų lengvinimas, opų gijimo skatinimas ir naujų ligos pasikartojimo epizodų profilaktika [12, 13]. Skausmui malšinti tinka antiseptiniai, vietiškai nuskausminantys tepalai ir tirpalai burnai skalauti. Uždegimui slopinti galima skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tačiau aftiniam ir ypač pasikartojančiam aftiniam stomatitui gydyti pirmaeiliai vaistai yra vietinio poveikio gliukokortikoidai (GKK). Jų paskirtis – slopinti uždegimą ir gleivinėje vykstančius imuninius procesus. Sunkiais atvejais gali būti skiriama GKK sistemiškai, stebint dėl galimos kandidozės, antrinės infekcijos bei galimų nepageidaujamų reiškinių.
Labai svarbu malšinti opų sukeliamą skausmą, todėl skiriami vietiškai veikiantys anestetikai. Siekiant išlaikyti natūralią burnos gleivinės atliekamą barjerinę funkciją, skiriami ją padengiantys vaistiniai preparatai. Esant labai sunkios eigos ar gydymui atspariems imuninės kilmės burnos gleivinės pažeidimams, kai susiformuoja opos, skiriami imunosupresantai. Vietiškai imunomoduliatoriai skiriami stabdant uždegimo mediatorių gamybą ir atpalaidavimą. Antibakteriniai, antimikoziniai vaistiniai preparatai skiriami atitinkamai, jei burnos opinius pažeidimus sukėlė bakterinis ar grybinis etiologinis veiksnys.
Sergant stomatitu, siekiant apsaugoti gleivinę nuo antrinės infekcijos bei išvengti komplikacijų, skiriama antimikrobinių preparatų burnai skalauti. Rekomenduojama vartoti 0,12 proc. chlorheksidino tirpalą ir 0,2 proc. heksetidino tirpalą. Šios priemonės vienodai intensyviai veikia visą patogeninę burnos mikroflorą. Erozijų ir opų burnoje gijimą labai skatina lizocimas, kuris pasižymi ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Erozijų ir opų gijimui spartinti skiriama aliejinių preparatų: vitamino A, šaltalankių, medetkų, jonažolių ir kitų aliejų. Labai komplikuotais nekrozinių opų atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo. Kadangi dantų ėduonis gali skatinti ligos atkryčius, tikslinga periodiškai apsilankyti ir pas odontologą.
Mitybos korekcija svarbi tais atvejais, kai įtariama opų susiformavimo priežastis yra maisto sukeltos alerginės reakcijos. Dieta be glitimo svarbi sergantiesiems celiakija. Esant burnos gleivinės pažeidimams, reikėtų vengti kietų, aštrių maisto produktų, druskos. Šie produktai gali stiprinti juntamą skausmą, mechaniškai pažeisti esančias opas. Kai kuriems asmenims opų burnos gleivinėje atsiranda suvalgius riešutų, ananasų, cinamono ir pan. Pastebėjus, kad koks nors maisto produktas skatina opų atsiradimą, jo reikėtų atsisakyti.
Labai svarbu neužleisti ligos ir laiku kreiptis pas gydytoją. Vis dėlto ligoniai neretai pradeda gydytis patys, pasikliaudami savo žiniomis, išgirstais patarimais. Kreipiantis pavėluotai, gydytojui būna dar sudėtingiau nustatyti ligos priežastį, greitai suteikti veiksmingą pagalbą. Todėl labai svarbu, pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, kreiptis pagalbos į specialistą. Taip išvengiama komplikacijų dėl netinkamo ar pavėluoto gydymo. Gydytojas, įvertinęs ligos formą ir bendrą organizmo būklę, be minėtų vaistų, skiria ir bendrinio poveikio priemonių: vitaminų, imunomoduliatorių imunitetui stiprinti bei antivirusinių, antimikrobinių ar antihistamininių preparatų, gali prireikti ir sisteminių GKK ar kitų imuninę sistemą slopinančių vaistų. Šiuolaikinėje visuomenėje svarbų vaidmenį vaidina vaistininkai, kurie, rekomenduodami skausmo malšinimo ir burnos higienos priemones, gali palengvinti paciento juntamus simptomus, kol šis pateks pas gydytoją.
Anaftin®
Anaftin® – tai gaminiai, kuriuos pacientas gali pasirinkti individualiai pagal burnos pažeidimo lygį:
zzAnaftin® gelis– rekomenduojamas esant pavienėms burnos opoms ir ribotai pažeistoms vietoms;
zzAnaftin® purškalas esant dauginėms burnos opoms arba opoms sunkiai prieinamose vietose;
zzAnaftin® skalavimo skystis rekomenduojamas esant dauginėms, išplitusioms burnos opoms, opų atsirandant pakartotinai ir sergant ortodontinėmis ligomis.
Anaftin® padeda kontroliuoti mažų burnos pažeidimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pažeidimams. Jis tinka ir esant išplitusioms aftinėms opoms. Sudėtyje yra vandens, propeno glikolio, polivinilo pirolidono, maltodekstrino, tikrųjų alavijų (Aloe barbadensis), kalio sorbato, natrio benzoato, PEG-40 hidrinto ricinos aliejaus, dinatrio EDTA, benzalkonio chlorido, natrio hialuronato, kvapiųjų medžiagų, natrio sacharino, dikalio glicirizato.
Alavijai jau 3500 metų yra vartojami kaip vaistiniai augalai. Senovės egiptiečiai vartojo alavijus odos ligoms, vidurių užkietėjimui gydyti. Šiais laikas alavijai dažnai yra vartojami įvairios kilmės nudegimams gydyti. Alavijų sultyse esančios karboksipeptidazės ir bradikinazės slopina uždegimą, patinimus ir paraudimus, niežulį ir skausmą, kurie atsiranda žaizdai gyjant. Alavijai, kaip parodė tyrimai, taip pat naikina Escherichia coli, kai kurias stafilokokų gentis ir kitas bakterijas, todėl padeda kovoti su žaizdų infekcijomis (tinka negilioms žaizdoms gydyti). Alo A-cukrus, kuris įeina į alavijo cheminę sudėtį, gali slopinti auglio augimą [14].
Ne mažiau svarbios ir kitos Anaftin® sudedamosios dalys. Hidrintas ricinų aliejus atlieka drėkiklio, minkštiklio, emulsiklio vaidmenį. Propileno glikolis taip pat suteikia drėkinamųjų savybių Anaftin® purškalui, gelis ir burnos skalavimo skystis skatina negyvų ląstelių pašalinimą ir epidermio viršutinio sluoksnio atsinaujinimą. Benzalkonio chloridas veikia antiseptiškai, prisideda naikinant daugelį bakterijų ir kai kuriuos grybelius. Kalio sorbatas yra efektyvi asmeninių higienos priemonių sudedamoji dalis, pasižymi mikroorganizmų vystymosi stabdymo savybėmis [15]. Natrio benzoatas prisideda prie grybelių dauginimosi slopinimo. Dinatrio EDTA naudojamas kaip konservantas, chelatorius ir stabilizatorius, stiprina valomąsias/prausiamąsias įvairių preparatų savybes, apsaugo odą, gleivines nuo neigiamo kieto vandens poveikio, susijungdamas su vandenyje esančiais metalo jonais ir juos neutralizuodamas [16]. Natrio hialuronatas dažnai naudojamas gilioms žaizdoms ir odos pažeidimams valyti, drėkinti. Jis palaiko tinkamas gijimo sąlygas.
Tokia Anaftin® sudėtis užtikrina gerą burnos higienos priežiūrą. Esant burnos gleivinės aftų, purškiamas ant pažeistos burnos vietos tris keturis kartus arba dažniau, jei reikia. Preparato purkšti tiek, kad padengtų pažeistą plotą. Siekiant geriausių gydymo rezultatų, pavartojus Anaftin® rekomenduojama bent valandą nevalgyti ir negerti.
Apibendrinimas
Vaistininkas dažnai pirmiausia išklauso įvairiomis ligomis sergančiųjų nusiskundimus, yra pirmas žmogus, galintis suteikti naudingų patarimų sveikatos klausimais, kol asmuo pateks pas gydytoją, o kartais ir lieka vieninteliu medicinos srities atstovu įveikiant klientą užklupusius sveikatos sutrikimus. Todėl kvalifikuota pagalba, naudingi patarimai gali palengvinti sergančiojo simptomus, pagerinti sveikatos būklę. Burnos gleivinės pažeidimams (jeigu jie atsirado ne vaikams) suaugusieji paprastai teikia mažai reikšmės ir pasikliauja vaistinėje išgirstais patarimais. Nors konsultacija pas gydytoją visada turėtų būti siekiamybė esant bet kokiam sveikatos sutrikimui (kadangi net menkiausi negalavimai gali būti rimtų ligų pranašai), statistika liūdina – spartus gyvenimo tempas iškreipia vertybes ir sveikatą išstumia iš prioritetų, pritrūksta laiko pasirūpinti savimi. Ne visi sveikatos sutrikimai praeina savaime ar be komplikacijų. Todėl vaistininko vaidmuo žmogaus gyvenime sustiprėja – jį lengvai galima pasiekti per daug nenutolus nuo namų, darbo ar svečiavimosi vietos. Esant burnos gleivinės pažeidimams, nepaisant juos sukėlusios priežasties, būtina geresnė asmens burnos higiena. Anaftin® ne tik padeda palaikyti tinkamą burnos higieną, bet ir valdyti mažų burnos pažeidimų sukeliamą skausmą (pvz.: atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pažeidimams, išplitus aftiniams pažeidimams), Anaftin® sudedamosios dalys turi ir antimikrobinių, antimikozinių savybių.
