Moterims : jei skauda – netylėk !

Skausmingos mėnesinės kitaip vadinamos dismenorėja. „Dismenorėja“ yra graikų kilmės žodis, reiškiantis „skausmingą ir sunkų kasmėnesinį tekėjimą“. Tai mėnesinių ciklo sutrikimas, kuriam būdingas spazminio pobūdžio skausmas, atsirandantis apatinėje pilvo dalyje ir galintis plisti į kitas sritis – nugarą, klubus, šlaunis.

Apie pirminę ir antrinę dismenorėją

Dismenorėja skirstoma į pirminę ir į antrinę. Pirminė dismenorėja diagnozuojama tuomet, kai nėra nustatoma jokios konkrečios jos pasireiškimo priežasties. Antrine ji vadinama tuomet, kai yra aiški kokia nors organinė patologija, pavyzdžiui, įvairūs gimdos dariniai, endometriozė, hormonų apykaitos sutrikimai ir t.t. Be spazminio pilvo skausmo gali pasireikšti ir pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, bendras silpnumas ir nuovargis, irzlumas, verksmingumas, nerimas, galvos skausmas, netgi alpimas (kartais skausmas toks stiprus, kad moterys tampa nedarbingos ir gali tik gulėti lovoje).

Apie statistiką ir problematiką

Apklausos rodo, kad skausmingos mėnesinės gyvenimo kokybę gadina bent kas antrai moteriai ir gali pasireikšti iki 70 proc. vaisingo amžiaus moterų. Tuo tarpu kiti duomenys patvirtina dar baisesnę statistiką – dismenorėja neaplenkia net iki 90 procentų paauglių mergaičių. Skausmo stiprumas pats įvairiausias, tačiau net iki 20 procentų moterų jis toks stiprus ir varginantis, kad trikdo įprastinę kasdieninę veiklą.

Tai jau ne tik sveikatos, bet ir socialinė bei ekonominė problema, mat didelius skausmus ir kitus nemalonius simptomus patiriančios mergaitės, paauglės, studentės ir darbuotojos negali kurį laiką ne tik mokytis ar dirbti, bet turi atsisakyti ir sau svarbių planų. Taigi manoma, kad net iki 30-40 procentų moterų dėl skausmingų mėnesinių turi atsisakyti savo mėgstamų veiklų. Net iki 80-90 procentų moterų tomis dienomis jaučiasi pavargusios, be to, jas kamuoja pykinimas ir vėmimas; net iki 40-50 procentų – jaučia galvos skausmą; net iki 50 procentų yra irzlesnės nei įprastai; net iki 60 procentų moterų yra varginamos nugaros skausmo ir viduriavimo. Toks gyvenimas sunkus ne tik fiziškai, bet ir emociškai – daug moterų tas dienas, kai aplanko menstruacijos, norėtų tiesiog išbraukti iš kalendoriaus.

Kodėl vienoms moterims mėnesinės praeina lengviau, kitoms – sunkiau?

Moters mėnesinių ciklas ir jo reguliavimas priklauso nuo daugybės dalykų. Labai svarbūs lytiniai hormonai, smegenų žievė ir kitos smegenų struktūros, skydliaukė, kepenys ir kt. Jei kuris nors procesas ar kurio nors organo veikla yra pakitusi, labai tikėtina, kad daugiau ar mažiau pakis ir moters vaisingumo ciklas.

Tam tikrą laiką gimdos gleivinė auga ir veši – taip ruošiasi galimam nėštumui. Apvaisinimui neįvykus, vyksta cikliškas gimdos gleivinės atsidalinimas. Būtent gimdos susitraukimai ir kraujavimas padeda pasišalinti nereikalingiems audiniams ir skysčiams. Manoma, kad nemalonūs mėnesinių skausmai  ir pilvo apačios maudimas atsiranda dėl to, kad spazminiai gimdos susitraukinėjimai sutrikdo gimdos raumens aprūpinimą deguonimi, sukelia jo išemiją. Manoma, kad spazminiai gimdos susitraukinėjimai atsiranda ir dėl prostaglandinų kiekio organizme pasikeitimų, tad skausmą veiksmingai mažina būtent nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas, deksketoprofenas – Dolmen), kurie padeda sumažinti šių biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir taip malšina skausmą, uždegimą ir pagerina bendrą moters būklę. Dėl bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Daug nulemia ir tam tikros organinės patologijos ar pakitimai, kai moters gimda neįprastai pasisukusi, susiaurėjęs jos gimdos kaklelis. Skausmai gali atsirasti dėl gerybinių ir piktybinių auglių, endometriozės, įvairių uždegiminių ligų ir kitų gimdos patologijų. Jei priežastis žinoma, tuomet stengiamasi šalinti ją, jei nežinoma – siekiama bent jau nuslopinti labiausiai varginančius simptomus ir grąžinti moteriai gyvenimo džiaugsmą bei darbingumą.

Tad kiekviena moteris, kuri kenčia nuo skausmingų mėnesinių, raginama pasipasakoti savo gydytojui ir tokiu būdu pradėti ieškoti problemos sprendimo būdų.

Šaltinis | Pasveik.lt