Įvadas
Tikėjimas – tai asmenybės dalis, tačiau sunkūs lėtiniai psichikos sutrikimai gali sukelti religinio turinio kliedesius ir / ar haliucinacijas tiek tikinčiam, tiek ir netikinčiam žmogui. Religinio turinio psichikos sutrikimų simptomai minėti jau XIX amžiaus pabaigoje. Tuomet psichiatras H. M. Hurdas kalbėjo apie psichikos ligonių religines iliuzijas, apie tai, kad psichiatrinės ligoninės yra perpildytos vadinamųjų dievų, šventųjų, Mergelių Marijų, demonų ir velnių. XX amžiaus pradžioje populiarėjant Z. Freudo mokslui, pasireiškė nepalankios religijai tendencijos. Dievo garbinimas buvo vertintas kaip kolektyvinės neurozės išraiška, o šventiesiems ir mistikams diagnozuojamos psichikos ligos. Šiuolaikinės psichiatrijos nuomone, religinio turinio kliedėjimo idėjos (RTKI) gali pasireikšti tiek tikinčiam, tiek ir netikinčiam žmogui, kuris serga psichikos liga.
RTKI paplitimas
Kasdieniame darbe dauguma psichiatrų susiduria su pacientais, kuriuos vargina RTKI. Pavyzdžiui, ištyrus 193 šizofrenija sergančius stacionaro pacientus, paaiškėjo, kad 24 proc. iš jų pasireiškė būtent tokio turinio kliedėjimo idėjos. Dažniausiai šie kliedėjimai stebimi sergant manija ar psichoze. 1929 metais A. Adler straipsnyje Neurozės problemos rašė: Šizofrenijos atveju dažnai pastebime troškimą būti Jėzumi Kristumi. Maniakinės depresijos atvejais manijos fazėse pacientas dažnai nori būti žmonijos gelbėtoju, o depresijos fazėse jis dažnai save laiko didžiausiu blogiu žemėje.
RTKI paplitimas siejamas su konkrečios vietovės religiniais ir kultūriniais papročiais. Tyrimų duomenimis, šie kliedėjimai pasireiškė: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 25–39 proc. pacientų, sergančių šizofrenija, ir 15–22 proc., sergančiųjų manija / bipoliniu sutrikimu, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Europoje – 21–24 proc. sergančiųjų šizofrenija, Japonijoje – 7–11 proc. sergančiųjų šizofrenija.
2016 metais Zhangas, Tanaka nagrinėjo naujausius medicininės literatūros duomenis, norėdami nustatyti, kokie yra rasiniai ar lyčių skirtumai autoenukleacijos atvejais (enukleacija – akies obuolio pašalinimas). Pasak jų, vyrai tai atlieka gerokai dažniau (vyrų ir moterų santykis 8:1). Baltaodžiai pacientai sudarė 61 proc., juodaodžiai – 11 proc., o kitų rasių – 28 proc. atvejų. Autoenukleaciją atlikę asmenys dažniausiai sirgo ūminėmis psichozėmis – šizofrenija, depresija ir bipoliniu afektiniu sutrikimu, buvo apimti RTKI, patologinėmis Biblijos interpretacijomis ar kliedesiais, susijusiais su pačia akimi. Beje, anksčiau skelbti duomenys nepabrėžė lyčių ar rasinių skirtumų autoenukleacijos atvejais.
RTKI keliami iššūkiai
JK ištirti 193 šizofrenija sergantys pacientai. Tiriamiesiems, kuriems pasireiškė RTKI, palyginti su tiriamaisiais, varginamais kitokio turinio kliedėjimo idėjų, nustatyta:
- aukštesni Pozityviųjų ir negatyviųjų simptomų skalės (angl. Positive and Negative Symptom Scale – PANSS) ir mažesni Bendro funkcionavimo įvertinimo skalės (angl. Global Assessment of Functioning – GAF) balai;
- ilgesnis būklės stabilizavimo laikotarpis;
- daugiau skiriamų vaistų;
- jie laikėsi / gynė kliedėjimus su didesniu įsitikinimu, taip dar labiau apsunkindami gydymą.
Gydytojui svarbu tai, kad RTKI apimtas pacientas yra pavojingesnis, o ligos baigtys – prastesnės. Šie pacientai dažniau kelia savęs ar kitų sužalojimo grėsmę. Pacientas gali pasielgti ypač žiauriai – pašalinti savo akies obuolį ar išsikastruoti. Iš 9 pacientų, kurie sunkiai susižalojo akis, 4 vargino RTKI. Lytinių organų susižalojimų pasitaiko rečiau. Aprašyti atvejai, kai ligoniai prievartavo ar žudė, tikėdami esą antikristais.
RTKI skirstymas
Autoriai siūlo RTKI skirstyti pagal jų turinį į:
- persekiojimo (dažniausiai persekioja velnias);
- didybės (mano esąs Mesijas – pasaulio gelbėtojas, turįs ypatingų gydymo ir pamokslavimo gebėjimų);
- kaltės (teigia esąs nusidėjėlis, kaltas dėl žmonijos nuodėmių);
- poveikio (jaučiasi apsėstuoju, valdomu antgamtinių jėgų, pavyzdžiui, piktųjų dvasių).
Būtent RTKI turinys turi įtakos paciento elgesiui ir jo keliamai grėsmei. Tyrimų duomenimis, religinio turinio kaltės kliedėjimai siejami su akių susižalojimu. Sunaikindamas regą, toks žmogus mano baudžiantis save ar kontroliuojantis jam nepriimtinus seksualinius impulsus, įgyjantis neva numatymo dovaną. Religijos rūšis, nepriklausomai nuo kultūros, gali daryti įtakos kliedėjimų turiniui, pavyzdžiui, 6 šalyse tiriant sergančiuosius šizofrenija (n=1 006), kaltės kliedėjimai nustatyti 15,5 proc. Romos katalikų ir 3,8 proc. musulmonų.
RTKI nustatymas
RTKI yra palyginti dažnos, tačiau tikslaus jų apibrėžimo nėra. Joms nustatyti naudojami standartizuoti tyrimo metodai, pavyzdžiui, Esamos būklės tyrimas (angl. Present state examination – PSE) ir Pozityviųjų simptomų vertinimo skalė (angl. Scale for the assessment of positive symptoms – SAPS), tačiau daug kas priklauso nuo subjektyvaus tyrėjo požiūrio. Nustatant RTKI, būtina nesupainioti jų su nekliedėjimo religiniais įsitikinimais. Gydytojui patariama nesusikoncentruoti tik į idėjų turinį, nes išliks tikimybė suklysti. Reikia atsižvelgti į žmogaus įtikėjimą savo idėjomis, jų išplitimą kasdienėje veikloje, poveikį funkcionavimui, unikalumą ar keistumą bei sukeliamą emocinį stresą. Manoma, kad „sveika“ religija skatina žmogų saikingai siekti dieviškumo ir ragina vengti kraštutinumų.
Psichiatrijoje diagnozė pirmiausia grindžiama iš paciento sužinotais duomenimis, todėl būtinas pasitikėjimas tarp gydytojo ir paciento. Be to, reikia įvertinti kultūrą ir aplinką, kurioje pacientas gyvena. Pasaulietiškoje bendruomenėje svarbus kultūros ir aplinkos komponentas yra religinės tradicijos. Žmonės priklauso skirtingų religijų bendruomenėms, todėl praktikos gydytojui reikėtų susipažinti su paciento aplinkos religiniais ir kultūriniais papročiais, galimais nukrypimais nuo tradicinės religijos. Deja, medikų laikas ribotas. Ryšys tarp psichiatrijos ir religijos painus, todėl pacientai ne visada pasitiki psichiatru. Jie vengia pasakoti religinius išgyvenimus, baimindamiesi, kad tai taps psichikos ligos įrodymu. Šiais klausimais padėti gali dvasiniai konsultantai (dvasininkai ar pasauliečiai, baigę atitinkamas studijas).
Saugumo įvertinimas
RTKI varginamas žmogus kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems, todėl reikia prisiminti, kad jos būdingos daugeliui psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, persekiojimo – šizofrenijai, didybės – manijai, taip pat suprasti jų turinio sąsajas su galimu savęs ir / ar kitų žalojimu. Tikėtina, kad pacientas susižalos, jeigu jaučia kaltę ar gėdą (būdingos depresijai su psichoze) ar poreikį būti fiziškai nubaustam. Didybės kliedėjimai, susiję su antikristu, gali nulemti grėsmę kitiems asmenims. Būtina atsižvelgti į buvusius susižalojimus ar kitų sužalojimus, piktnaudžiavimą priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, psichikos ligos eigą ir sunkumą, paciento polinkį aktyviai ieškoti įrodymų, kurie patvirtintų jo liguistus įsitikinimus, įvertinti paciento abejones gydymu. Žmogus gali manyti, kad medikų pagalbos ieškojimas patvirtina tikėjimo silpnumą ar kad gydymas nedera su religiniais įsitikinimais ir / ar yra draudžiamas. Vertėtų išsiaiškinti apie paciento kritiškumą liguistiems išgyvenimams. Nepamirškime, žmogus gali atrodyti ramus, jeigu jis nekritiškas ir tvirtai apsisprendęs susižaloti ar sužaloti kitą. Esant didelei susižalojimo ar kitų sužalojimo tikimybei, būtinos prevencinės priemonės – hospitalizavimas arba atidus stebėjimas ir medikamentinis gydymas.
Gydymas vaistais
Nėra konkrečių rekomendacijų, kokiais psichotropiniais medikamentais ir kokiomis jų dozėmis gydyti pacientą, kuriam pasireiškia RTKI. Patariama skirti vaistus nuo psichozės, anksiolitikus / sedacinius vaitus, migdomuosius arba šių vaistų derinius. Jei yra didelė susižalojimo ar kitų sužalojimo rizika, pacientą būtina atidžiai stebėti, o, esant reikalui, panaudoti fizinio suvaržymo priemones ir greitą sedaciją.
Religinio turinio haliucinacijos
Tyrimuose daug mažiau dėmesio skirta religinio turinio haliucinacijoms (RTH). Vieni tyrėjai teigia, kad religinės temos būdingos 18–26 proc. klausos haliucinacijų. Kiti nustatė, kad religinis turinys pasireiškė 28,6 proc. pacientų, kurie skundėsi haliucinacijomis (daugiausia klausos ir regos). Dar vieno tyrimo duomenimis, iš 632 pacientų, kuriems pasireiškė religinio turinio simptomai, klausos haliucinacijos vargino 21,3 proc. (n=135), regos haliucinacijos – 16,2 proc. (n=105) ir taktilinės haliucinacijos – 1,9 proc. (n=12).
Ypač mažai dėmesio skirta ryšiui tarp RTKI ir to paties turinio haliucinacijų. Literatūroje aprašyti atvejai, kai RTKI lydi klausos haliucinacijos, pavyzdžiui, liepiančios žmogui melstis ir gydyti, įsakančios žudyti. Kito tyrimo duomenimis, sergant šizofrenija RTKI siejasi su klausos ir regos haliucinacijomis, tarkime, pacientai mato vizijas, girdi Dievo įsakymus. Dalies autorių nuomone, dažniausiai pirma pasireiškia haliucinacijos, o vėliau – kliedėjimo idėjos. Esama duomenų, kad haliucinacijos pasireiškia 75,9 proc. pacientų, kuriuos vargina RTKI.
Religingumo ir dvasingumo panaudojimas kovojant su liga
Turbūt mažai tikinčiųjų abejoja gydančia maldos galia, tačiau vis daugiau mokslininkų patvirtina, kad tikėjimas stiprina sveikatą ir padeda žmogui gyventi. Daugelis sergančiųjų lėtinėmis psichikos ligomis išpažįsta tikėjimą. Jie panaudoja dvasingumą ir religingumą kovai su savo liga. Ištyrus 1 824 sunkiai sergančius psichikos ligonius, religingumas turėjo pozityvios įtakos jų psichologinei gerovei ir ligos simptomų susilpnėjimui. Vis dėlto, tęstinių tyrimų duomenimis, tik dalis religinių metodų, pavyzdžiui, kartojimas Jėzus yra mano apsauga ir gelbėtojas, siejasi su pozityviais psichinės ir fizinės sveikatos pokyčiais, kiti, pavyzdžiui, kartojimas liga yra bausmė už nuodėmes, lemia distresą, apsunkina paciento būklę.
Sergant psichozėmis (ypač šizofrenija), religija gali būti prasmės, vilties ir stiprybės šaltinis. Tiriant 115 ambulatoriškai besigydančių pacientų, paaiškėjo, kad 71 proc. naudojo pozityvius religinius būdus ir tik 14 proc. – negatyvius. Kitame tyrime iškelta prielaida, kad pasireiškiant RTKI, pozityvūs religiniai būdai gali susilpninti kliedėjimus, sumažindami įtikėjimą jais ir baimę, sutrukdydami pacientui pasielgti netinkamai.
Religingumo panaudojimas kovojant su liga siejasi su mažesniu sergančiųjų lėtinėmis psichikos ligomis hospitalizacijos rodikliu ir yra reikšmingas apsauginis sergančiųjų psichozinėmis ligomis veiksnys nuo savižudybių. Vis dėlto dalyje tyrimų nustatyta, kad intensyvus dalyvavimas dvasinėje veikloje gali apsunkinti psichikos būklę.
Pasaulio psichiatrų asociacijos rekomendacijose teigiama, kad vertinant paciento klinikinę būseną, reikėtų išsiaiškinti paciento religines pažiūras, tikėjimą, dvasinę būseną. Tai svarbu ir diagnozuojant ligą, o kartais ir gydymo procese. Gydytojas turi griežtai laikytis etikos principų, gerbti paciento tikėjimą ir niekaip jo neskatinti ar atvirkščiai.
Apibendrinimas
- Dažniausiai RTKI pasireiškia sergant psichoze ir manija.
- RTKI paplitimas siejamas su paciento religingumu ir religine, kultūrine aplinka.
- Diagnozuojant RTKI, negalima susikoncentruoti tik į jų turinį, reikia atsižvelgti į paciento įtikėjimą jomis, jų poveikį funkcionavimui, keistumą ir sukeliamą emocinį stresą.
- Skirtingas RTKI turinys skirtingai veikia paciento elgesį.
- Žinios apie paciento religinę ir kultūrinę aplinką gali pagerinti jo priežiūrą ir padėti sukurti sėkmingą terapinį aljansą.
- Tikėjimas gali padėti pacientui kovoti su ligos sukeltu psichosocialiniu stresu.
Parengė:
gyd. Alvyda Pilkauskienė, Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras, gyd. Vilija Šurkutė
Šaltinis: „Internistas” Nr.6, 2016m.
