Aknė, arba paprastieji spuogai (acnevulgaris), yra labai paplitusi ir sunkiai gydoma odos liga, kuri pasireiškia tam tikromis formomis ir ypač paaugliams. Pastaraisiais metais pastebima, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų, kurioms aknė išsivysto sulaukus 25, 30 metų ar dar vyresnėms. Aknė nėra pavojinga sveikatai, tačiau sukelia psichoemocinį diskomfortą. Apie aknės gydymo naujienas, ligos išsivystymo grandis veikiantį šiuolaikinį gydymą kalbamės su gydytoja dermatovenerologe dr. Rūta Gancevičiene.
Prašome pakomentuoti ligos paplitimą ir aktualumą?
Pasaulyje akne serga apie 80–90 proc. paauglių. Mūsų šalies sergančiųjų skaičius atitinka pasaulinę statistiką. Vien ligos paplitimas jau rodo jos aktualumą. Be to, liga gali smarkiai paveikti žmogaus psichiką, emocijas. Odos išbėrimai paauglystėje gali sukelti rimtų psichologinių bėdų. Tačiau ir vyresnio amžiaus žmones aknė priverčia ne ką mažiau susikrimsti. Paauglystėje tarp bendraamžių sergančiųjų akne galima sutikti dažniau, o suaugusiųjų žmonių aplinkoje jų mažiau, ir tai taip pat didina nepasitikėjimą savimi, nenorą bendrauti, kitus kompleksus.
Aknė – lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia specifiniais išbėrimais veido, rečiau – nugaros,krūtinės odoje. Aknės taikinys yra riebalų liauka odoje. Vadinasi, aknę ir reikia traktuoti kaip lėtinę ligą, o ne kaip estetinę odos problemą tam tikru gyvenimo periodu, pavyzdžiui, paauglystėje. Aknė – tai ir ne endokrinologinė ar infekcinė liga. Tiesa, esant tam tikriems sindromams, gali pasireikšti ir aknė.
Kas lemia aknės išsivystymą? Ko turėtume vengti, norėdami išvengti jos?
Vienos ligos priežasties nėra. Jau seniai žinomos 4 pagrindinės aknės išsivystymo priežastys, kurios pastaruoju metu tyrinėjamos nuodugniau.
Pirma, aknė vystosi, nes dėl androgenų įtakos riebalų liauka odoje pasidaro labai didelė, itin aktyvi, išskirianti daug riebalų, kurių sudėtis pakinta, o tai turi įtakos odos barjerinei funkcijai ir uždegimui palaikyti.
Antroji priežastis, kuri turi įtakos aknei išsivystyti, yra sutrikusi keratinizacija (ląstelių ragėjimo ir pasišalinimo procesas). Dėl hiperkeratinizacijos riebalai negali normaliai pasišalinti ant odos paviršiaus, todėl suspausta riebalų, raginių ląstelių mase užkemša poras. Hiperkeratinizacija palaiko uždegiminę reakciją, sudaro palankias sąlygas bakterijoms kolonizuotis. Propionibacteriumacnes bakterijų yra visų žmonių odoje, tačiau esant aknei, jos pradeda gaminti tam tikras uždegimines medžiagas, kurios ir palaiko ligos metu vykstantį imuninį uždegimą. Taigi Propionibacteriumacnes bakterijos – trečioji, o uždegiminis procesas – ketvirtoji aknės išsivystymo priežastys. Odoje galima stebėti įvairiausio pobūdžio spuogelius: neuždegiminius – inkštirus (juodus ir baltus), uždegiminius – raudonus mazgelius, pūlinėlius arba didelius mazgus, jeigu pažeidimas apima keletą riebalų liaukų.
Tyrinėjamos ir kitos aknės patogenezės grandys. Pavyzdžiui, pastaruoju metu daug kalbama apie neuropeptidų, streso, dietos, augimo faktoriaus įtaką aknei, kt. Veiksnių, skatinančių spuogų atsiradimą, yra daug. Vienas jų – genetika. Teigiama, kad jeigu tėvai sirgo akne, tikimybė, kad sirgs ir vaikai, yra 50 proc. Įtakos ligai išsivystyti gali turėti rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, netinkama kosmetika, metų sezonas, aplinkos užterštumas, net profesija. Pavyzdžiui, aknės išsivystymo rizika didėja žmonėms, dirbantiems užterštoje aplinkoje, kurioje naudojami tepalai, naftos produktai. Taip pat virėjams, kurie dirba šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, arba sportininkams, nes jų organizme gali vykti tam tikri hormonų pokyčiai. Aknei įtakos gali turėti kai kurie endokrinologiniai pokyčiai organizme, ligos (pvz., policistinis kiaušidžių sindromas, hiperandrogenizmas), hormonų pokyčiai menopauzės periodu, kt.
Kokios žinomos aknės formos? Ar sergant viena ligos forma būtinai keičia kitą?
Aknė gali pasireikšti daugybe formų. Liga skiriasi ir pagal bėrimų tipą. Bėrimai gali būti komedonai ir inkštirai, papulės, pustulės, formuotis skausmingi gilūs mazgeliai, cistos. Pagal sunkumą ir bėrimų kiekį, vietą ir pobūdį, aknė skirstoma į lengvą, vidutinę, sunkią ir labai sunkią formas. Liga laikoma lengvos formos, jeigu vyrauja paprastieji komedonai ir yra tik keli uždegiminiai mazgeliai. Vidutinio sunkumo aknė diagnozuojama, kai yra komedonų, bet dominuoja uždegiminiai mazgeliai. Sunki liga – kai vyrauja uždegiminiai mazgeliai ir pūlinėliai, gali būti nedaug gilesnių mazgų. Itin sunki – kai yra gausių mazgų, susiliejančių mazgų, cistų, formuojasi randai. Tokių itin sunkių aknės formų daug mažiau, tačiau jos tikrai nėra itin retos. Aknė gali būti randinė, kosmetinė, žaibinė, psichologinė, kt. Pagal sergančiojo amžių, ji skirstoma į kūdikių, paauglių, suaugusiųjų (ypač daugėja suaugusių moterų aknės atvejų).
Koks šiuolaikinis požiūris į aknės gydymą?
Aknės eiga dažniausiai yra banguojanti, t. y. po pagerėjimo periodų, kurie gali trukti įvairiai, odos būklė vėl gali pablogėti. Tai nėra liga, kurią galima išgydyti per vieną dieną. Net jeigu vieną dieną ji ir išnyksta, mokslininkai dar neturi tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl taip nutiko, ir kada tiksliai sergantieji galėtų sulaukti visiško išgijimo.
Taigi gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, vyraujančio bėrimo tipą, ligonio būklę, amžių, lytį. Lietuvoje yra patvirtintas algoritmas, kuris atitinka Europos aknės gydymo gaires. Juo ir vadovaujasi mūsų gydytojai.
Aknės gydymas yra pakopinis. Jeigu ligos forma lengva ar vidutinio sunkumo, visada rekomenduojama pradėti nuo vietinių preparatų. Jei liga sunkesnės formos ir vietiniai vaistai nepadeda, rekomenduojama skirti geriamųjų vaistų, kurie parenkami atsižvelgus į ligonio lytį, amžių, bėrimų tipą (ar nesiformuoja randai), gretutines ligas (pvz., ar neserga policistiniu kiaušidžių sindromu, kt.).
Lietuvoje yra visų vaistų, reikalingų aknei gydyti. Vaistų veikimas nukreiptas į ligos patogenezinių grandžių slopinimą. Kaip jau minėjau, liga vystosi dėl padidėjusios riebalų gamybos, hiperkeratinizacijos, Propionibacteriumacnes bakterijų kolonizacijos veiklos ir uždegimo. Tad parinkdami vaistus, stengiamės, kad būtų veikiamos visos minėtos aknės vystymuisi svarbios grandys. Bakterijas ir uždegimo procesą bandoma paveikti skiriant antibiotikų, riebalų liaukų veiklą normalizuoti ir uždegimą sumažinti siekiama skiriant retinoidų, kurie kartu skatina ir epidermio ląstelių atsinaujinimą, slopina hiperkeratinizaciją. Hormonų aktyvumui sumažinti galima skirti hormoninių preparatų. Taip pat gali būti skiriama ir keratolitikų, kurie padeda kontroliuoti odos ragėjimą.
Šiandien visuotinai pripažinta, kad gydymas vaistų deriniu yra pranašesnis už monoterapiją. Ypač rekomenduojama vengti antibiotikų monoterapijos. Rekomenduojama tiek geriamuosius, tiek tepamuosius antibiotikus derinti su kitais vaistais. Lietuvoje yra 2 kombinuoti gamykliniai vietinio poveikio preparatai, kurių sudėtyje yra antibiotiko ir kito vaisto. Tai vietinio poveikio gelis, kurio sudėtyje yra veikliųjų medžiagų klindamicino, ir tretinoino derinys (Treclinac). Kitas preparatas yra klindamicino ir benzoilo peroksido derinys.
Ar nutraukus vaistų vartojimą odos būklė nepablogėja?
Kaip minėjau, aknės eiga yra banguojanti. Be to, niekada nebūna taip, kad būklei pagerėjus ir nutraukus vaistų vartojimą, žmogus būtų paliktas be priežiūros. Jei liga buvo lengvos formos, gali būti rekomenduojama speciali gydomoji kosmetika, kitiems galbūt paskiriama kito preparato.
Aknės būklė gali paūmėti dėl daugybės veiksnių, visai nesusijusių su vaistų nutraukimu, pavyzdžiui, patyrus stresą, pasimėgavus saulėje, kt. Tada gydytojas vėl aiškinasi priežastis, vertina odos būklę ir skiria gydymą.
Prašome pakomentuoti naujo kombinuoto gydymo preparatu Treclinac privalumus?
Treclinac yra gamyklinis sudėtinis vaistas, skirtas aknei gydyti. Jis veikia kone visas spuogų atsiradimo grandis: bakterijų kolonizaciją, uždegimą ir hiperkeratinizaciją. Jo sudėtyje yra antibiotiko klindamicino, kuris pasižymi spuogus sukeliančių bakterijų augimo ir jų sukelto uždegimo ribojančiu poveikiu. Retinoidai labai svarbūs gydant aknę, reguliuoja keratinizacijos procesus. Taip perspėjamas naujų aknės išbėrimo elementų formavimasis. Šios veikliosios medžiagos yra veiksmingesnės derinamos kartu, nei vartojamos atskirai. Treclinac sudėtyje esantis tretinoinas yra 2 formų: viena dalis yra tirpi ir veikia iš karto užtepus ant odos, kita dalis yra kristalinė, suspensijos pavidalo. Ji pradeda veikti lėčiau ir ilgą laiką. Dėl to yra geresnis retinoido toleravimas. Treclinac mažiau dirgina ir sausina odą, kas dažnai būdinga retinoidams, o efektas pasiekiamas daug greičiau. Treclinac privalumas – pakanka vieno kombinuoto vaisto, nereikia skirti atskirai ir antibiotikų, ir retinoidų. Pacientui taip pat daug patogiau vartoti vieną preparatą, o ne kelis.
Kam rekomenduojamas Treclinac?
Pirma, vaistas rekomenduojamas sergant lengva ir vidutinio sunkumo aknės forma, t. y. plačiausiai paplitusiai sergančiųjų grupei. Tiesa, preparatas tinka ir sergant kitomis aknės formomis, derinant su kitais aknės gydymo būdais, parenkant odos priežiūrą.
Kokia jūsų asmeninė gydymo preparatu Treclinac patirtis?
Preparatas Treclinac Lietuvoje pasirodė prieš metus, tad šiokios tokios patirties jau yra. Tenka stebėti, kad preparatą gerai toleruoja pacientai. Jie pažymi, kad preparatą patogu naudoti. Vaisto poveikis pasireiškia palaipsniui, tačiau yra geras ir užtikrintas: mažėja ir uždegiminių išbėrimų, ir inkštirų. Svarbu bendrauti su pacientais ir išaiškinti jiems, kad preparato poveikis nepasireikš akimirksniu, todėl jie turėtų pasisemti kantrybės. Juk aknė – lėtinė liga, todėl ir efektas negali būti pasiekiamas per dieną, reikia išlaukti. Mano praktika rodo, kad dažniausiai pagerėjimas stebimas jau po 2 savaičių, po kurių pasireiškia palaipsnis nuolatinis odos išbėrimų nykimas.
Pacientams svarbu nurodyti, kaip tinkamai naudoti vaistą. Norint, kad Treclinac veiktų, sergantieji turėtų žinoti, kad geliu reikia teptis visą odos plotą, o ne tik išbertas vietas. Kartu turėtų būti pasirenkama tinkama kosmetika, kad oda nebūtų dirginama. Visada stengiuosi kontroliuoti ligos eigą, todėl kviečiu pacientus apžiūrai po tam tikro vaisto naudojimo laiko. Treclinac rekomenduojama naudoti be pertraukos ne mažiau nei 3 mėnesius.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
Šaltinis „Internistas”