Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – svarbi vyrų svei­katos problema, kurios įtaka gyvenimo kokybei yra labai dide­lė. Šios ligos simptomai pasireiškia ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų, iki pusės – vyresnių nei 60 metų vyrų [1]. GPH yra lėtinė liga, kuri užklumpa dar jauno amžiaus vyrus, tačiau pro­gresuoja lėtai ir nepastebimai. Paprasta mikronodulinė ląstelių hiperplazija progresuoja iki makroskopiškai pastebimo prosta­tos išvešėjimo ir didėjimo. Vis auganti ir didėjanti prostata il­gainiui sukelia apatinius šlapimo takų simptomus (AŠTS) – su­silpnėjusią šlapimo srovę, lašėjimą baigiant šlapintis, pūslės ne pilno ištuštinimo jausmą, stranguriją, dažną šlapinimąsi, nik­turiją, neatidėliotiną norą šlapintis [1, 2]. Šie simptomai labai pablogina paciento gyvenimo kokybę, todėl gydant svarbi ne tik greita pagalba, bet ir ilgalaikė ligos kontrolė, komplikaci­jų prevencija [3–5].