Alergija maistui
yra viena iš nepageidaujamų (nefiziologinių) žmogaus organizmo reakcijų į maistą. Realus alergijos maistui paplitimas nėra žinomas. Manoma, kad alergija maistui dažniau pasireiškia mažiems vaikams (~8 proc.) nei suaugusiesiems (~2 proc.). Dauguma vaikų netoleruoja vieno dviejų maisto
produktų (ir į juos panašių), rečiau – daugiau produktų.
Alergija karvės pienui yra dažniausia (2,2-5,2 proc.) kūdikių ir mažų vaikų alergijos maistui rūšis. Tarp sergančiųjų atopiniu dermatitu alergiškų karvės pienui yra 33-54 proc. Šios alergijos rizikos veiksniai yra genetinis (įgimtas) polinkis, neišnešiotumas, cistinė fibrozė, celiakija (gliuteninė enteropatija),
žarnų uždegimai kūdikystėje, neracionali mityba.
Pirmąjį gyvenimo mėnesį alergijos simptomų atsiranda 30 proc., o iki 3 mėn. – 60 proc. alergiškų karvės pienui kūdikių. Iš jų 7-15 proc. simptomai išryškėja pirmą kartą pamaitinus karvės pienu.
Alergiją gali sukelti daugelis maisto produktų, vieni dažniau, kiti rečiau.
Rečiau reakciją gali sukelti bulvės, bananai, ryžiai, salierai, šokoladas, pomidorai, citrusiniai vaisiai, kukurūzai, maisto priedai (dažai, konservantai).
Būdinga:
– dažniausiai pastebimi odos, virškinimo ir kvėpavimo organų pažeidimo požymiai.
– Rečiau – lūpų, liežuvio pabrinkimas ir niežėjimas, gomurio niežėjimas, akių
paraudimas – konjunktyvitas (junginės uždegimas), lėtinė dilgėlinė, lėtinis ar
užsitęsęs viduriavimas, augimo sulėtėjimas;
Dažniausi alerginės reakcijos sukėlėjai
Alergija maistui – Kūdikiams
Karvės pieno baltymai
Kiaušiniai
Kviečiai
Žuvis
Soja
Alergija maistui – Vyresniems vaikams
Karvės pieno baltymai
Kiaušiniai
Kviečiai
Žuvis
Soja
Žemės riešutai
Lazdyno riešutai
Alergijos maistui požymiai
Virškinamojo trakto
Lūpų, liežuvio, ryklės pabrinkimas
Pykinimas
Pasikartojantis vėmimas
Pilvo skausmai
Pilvo pūtimas
Viduriavimas
Odos
Angioedema (patinimas)
Dilgėlinė
Atopinis dermatitas/egzema
Niežulys
Odos uždegimas
Kvėpavimo organų
Alerginė sloga
Čiaudulys
Astma
Pasikartojantis kosulys
Švokštimas
Gerklų patinimas
– Pats grėsmingiausias alerginės reakcijos (imunoglobulino E tarpininkaujamos)
pasireiškimas yra anafilaksija.
Kaip išvengti:
iš nėščiosios ar žindančios motinos dietos pašalinti maisto produktus, kurių netoleruoja artimiausi giminaičiai. Nėščioji ir žindanti motina privalo atsisakyti nežinomos sudėties patiekalų, pvz., įsigytų parduotuvėse, restorane, svečiuose ir pan. Žindanti motina turi vengti alergiją keliančių produktų, pvz.,
karvės pieno. Tuomet dera valgyti daugiau produktų, kuriuos toleruoja, pvz., liesą avieną ar paukštieną (jeigu nėra duomenų apie kiaušinio baltymų netoleravimą, nes galima kryžminė reakcija) arba augalinių baltymų, pvz., daugiau valgyti pupelių, pupų, žirnių;
nėštumo metu atsiradus bet kokiems alergijos maistui simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją;
kuo ilgiau žindyti (iki 26 savaičių – būtinai), o jei žindyti neįmanoma, papildomai maitinti ar maitinti dalinai hidrolizuotų baltymų mišiniais, pvz., „Aptamil
HA” ir kitais alergijos profilaktikai skirtais pieno mišiniais;
papildomi maisto produktai įtraukiami į kūdikio davinį po vieną ir stebima reakcija;
nežindomiems alergiškiems kūdikiams duodama tik tų hidrolizuotų mišinių, kurių
paskiria gydytojas;
neduodama įvairiai technologiškai apdorotų maisto produktų, nes pastebėta, kad
naujos maisto perdirbimo technologijos gali taip paveikti pradinį produktą, kad jam nejautrūs asmenys tampa alergiški jau apdorotam produktui;
Atminkite, kad:
Tik besąlyginė dieta yra veiksminga.
Kenkia ir nedideli, retai duodami „kaltojo” produkto kiekiai.
Privaloma skaityti informaciją apie perkamą produktą (vartojimo terminus, sudedamąsias dalis, pvz., kazeinas/išrūgos/pasukos = pienas; glazūra = kiaušiniai; arachis = žemės riešutai ir pan.). Jeigu abejojate, nežinote –
geriau nepirkite to produkto, atsisakykite!
Reikia vartoti aiškios sudėties namuose pagamintą maistą.
Privalu išspręsti valgymo ne namuose (ypač vaikų švenčių metu) problemą.
Nėra stebuklingų vaistų!
Būtina glaudžiai ir nuolat bendradarbiauti su gydytoju.
Vienintelis efektyvus kelias išvengti ankstyvo alergijos karvės pienui ir kitiems maisto produktams susiformavimo esant paveldėtam (genetiniam) polinkiui yra visiškas šių produktų atsisakymas.
17-81 proc. vaikų, alergiškų karvės pienui pirmaisiais metais, jau antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais ir vėliau pradeda toleruoti ribotus jo kiekius.
Tačiau reikia atminti, kad visiškas raguočių pieno ir jo produktų atsisakymas ilgą laiką (3-5 metus) ne tik padeda išnykti alergijai karvės pienui, bet ir sumažina alergijos kitiems maisto produktams atsiradimo tikimybę. Ilgą laiką atsisakyti karvės pieno yra ypač aktualu, jei pasitaikė tokių gyvybei pavojingų
būklių, kaip anafilaksinis šokas ar ūminė kvėpavimo takų reakcija (dusulys, švokštimas, kvėpavimo nepakankamumas).
Vaikui augant dažnai išnyksta alergija pienui ir jo produktams, kiaušiniams (prieš brendimą), mėsai, daugumai vaisių, daržovių, kviečių, grūdinių kultūrų, bet neišnyksta riešutams, sėkloms, žuvims, vėžiagyviams.
„Mamos žinynas” 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA