Vaikų alergologė Audronė Giedraitienė.
Kaip alergija, kėlusi bėrimus, staiga virsta alergija, pažeidžiančia kvėpavimo takus: slogomis, dusuliais, bronchitais? Kokiu vaiko amžiaus etapu tai atsitinka? Ar gali kvėpavimo takų alergija užklupti jau paaugusį vaiką, kuris nesiskundė alerginiais bėrimais, nebuvo alergiškas maistui?
Vaikas augdamas susiduria su vis kitomis įvairiomis medžiagomis, kurios gali sukelti alergines reakcijas – bronchinę astmą, alerginį rinitą.
Jautrumas įkvepiamiems alergenams (namų dulkėms, pelėsiniams grybeliams, žiedadulkėms, naminiams gyvūnėliams) pradeda dažnėti antraisiais gyvenimo metais. Vaikučiams atsiranda pasikartojantys švokštimo, dusulio priepuoliai, dažniau susirgus virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Jei tai pasikartoja dažnai, reikia kreiptis į alergologą ar pulmonologą. Iki vienerių metų alerginius simptomus ar astmą dažnai sukelia maisto produktai: kiaušinis, pienas, žuvis, riešutai ir kai kurie kiti. Vėliau didesnės reikšmės turi namų aplinkos alergenai – pelėsiniai grybeliai, namų dulkės, erkutė, gyvūnėlių plaukai. Mokyklinio amžiaus vaikams dažnai randamas jautrumas medžių ir žolių žiedadulkėms. Įkvepiami alergenai dažniausiai sukelia tokias alergines ligas kaip bronchinė astma, alerginis rinitas. Jų išsivystymui didelės įtakos turi ne tik paveldimumas, bet ir gyvenamosios aplinkos užterštumas, dulkės, tabako dūmai, dažnai alerginės ligos paūmėja sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
Kartais alergija išryškėja tik paauglystėje, anksčiau buvusiam visiškai sveikam vaikui, o kartais nuo pat gimimo vaikas kenčia nuo atopinio dermatito, kurį augant keičia bronchinė astma ar alerginis rinitas.
KAIP LGTIS, JEI GIMĖ ALERGIŠKAS VAIKAS
Vaiko gimimui turi būti ruošiamasi iš anksto, nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra alergiškų, ar ne. Net iki 10 proc. vaikų suserga alerginėmis ligomis, nors šeimoje nėra alergiškų. Tad prieš susilaukdami vaiko, suaugę žmonės turi gerai apgalvoti, į kokius namus parsiveš vaikelį.
Kaip įrengti
Vaikui reikėtų skirti atskirą kambarį arba sutvarkyti tą kambarį, kuriame vaikutis praleis didžiąją laiko dalį:
Iš kambario reiktų išnešti kilimus, kambarines gėles, visus daiktus, kurie nėra reikalingi ar gali kaupti dulkes.
Visas mielas smulkmenėles geriau išnešti į kitą kambarį ar laikyti už stiklo.
Gėlių reikėtų atsisakyti ne tik todėl, kad jos gali skleisti aštrų kvapą ir kaupia dulkes. Svarbiausia, kad ant vazono žemės neretai veisiasi pelėsinis grybelis.
Jei labai norite kilimėlio prie lovos, geriau rinktis pintą demblį ar trumpo plauko sintetinį kilimą, kad mažiau kauptųsi dulkės ir kad būtų galima kokybiškai jį išvalyti.
Ant langų geriau kabinti paprastas užuolaidas, kurias galima nuimti ir kartą per mėnesį išskalbti, arba žaliuzes, įmontuotas į langą. Galimos ir ritininės užuolaidos ar kiti dangalai, jei juos galima dažnai valyti.
Knygas reikėtų laikyti uždarose lentynose, o senas, antikvarines knygas – išnešti.
Jei kambaryje drėksta sienos ar įsiveisęs pelėsinis grybelis, tai prieš parsivežant naujagimį iš ligoninės, reikėtų padaryti remontą ir stengtis cheminėmis priemonėmis grybelį išnaikinti.
Kaip valyti
Kambarį reikėtų bent kartą per dieną išvalyti drėgna šluoste. Dulkes reikia nuo paviršių valyti drėgna šluoste du kartus per dieną. Jei kilimų negalima išnešti, juos reikėtų siurbt siurbliais, kuriuose filtras – vanduo.
Vaiko kambarį reikia bent kelis kartus per dieną išvėdinti, ypač tvarkant kambarį (šluojant, siurbiant, valant dulkes) ir po valymo, po lovos klojimo, prieš miegą. Vėdinant ne tik padidėja deguonies kiekis, bet ir sumažėja dulkių.
Ką daryti su žaislais
Vaiko kambaryje turėtų būti kuo mažiau minkštų žaislų. Juos reikėtų kas savaitę išskalbti skalbimo mašinoje. Geriausia rinktis žaislus, kuriuos galima plauti ar drėgnai valyti. Knygutes reikėtų laikyti uždengtas dėžėje ar už stiklo, nes dažnai alergiją sukelia knygų dulkės.
Kaip išsirinkti patalynę
Perkant pagalvę ir antklodę pirmenybę reikėtų teikti toms, kurias galima išskalbti. Visiškai netinka vatinės, pūkinės, plunksninės, o ypač gautos kaip palikimas iš kitų vaikų. Geriausiai rinktis sinteponines, vilnones (jei vaikas nealergiškas vilnai). Perkant čiužinuką, netinka vatinis, iš šieno, geriau rinktis kokoso plaušo, grikių lukštų, poroloninį ar lateksinį. Patalynės užvalkalai turėtų būti medvilniniai, šviesios spalvos. Antklodę, pagalvę reikėtų bent kartą per mėnesį išskalbti, čiužinuką lauke išpurtyti, o žiemą net palaikyti lauke apie 6 valandas. Čiužinuko ar patalynės negalima dulkinti namie, nes visos dulkės, erkutės ir jų ekskrementai liks kambaryje. Jei vaikas alergiškas, vykdamas į kitą vietą, jis kartu turėtų vežtis ir savo pagalvę bei antklodę.
Naminiai gyvūnėliai ir alergiškas vaikas
Jei šeimoje yra polinkis sirgti alerginėmis ligomis, tai naminių gyvūnėlių nereikėtų net laikyti. Dažniausiai išsivysto alergija katės plaukui, bet alergiją sukelti gali ir šuo, ir jūrų kiaulytės, ir žiurkėnai, ir paukščiai (tiksliau jų epitelio ląstelės). Net laikant namuose akvariumą, alergiją sukelia ne žuvytės, bet jų maistelis, kurio patenka į aplinką. Alergiją gali sukelti ir tarakonų paliekamos išmatos. Kartais manoma, kad vaikas pripras prie namie auginamo gyvūno, tačiau tai būna retai. Kartais alergija gyvūnams nustatoma tik atlikus tyrimus, nors atrodo, kad jie nieko blogo nedaro. Tačiau niekada negalima pasakyti, kad ir ateityje viskas bus gerai.
Jei jau atsitiko taip, kad jūs laikote gyvūną ir gimsta vaikelis, tai bent pasistenkite neleisti gyvūnui būti tame pačiame kambaryje, kur miega vaikas, dažniau valykite gyvenamąsias patalpas. Jei pasireikš bent kokie alergijos požymiai, geriau atiduoti gyvūnėlį kitiems žmonėms.
Jei nutarėte pirkti gyvūnėlį, atlikite mėginius (odos ar kraujo), ar jūsų vaikelis nėra alergiškas kokiam gyvūnėliui. Tačiau net jei mėginiai ir neigiami, įsijautrinti gali bėgant laikui, po mėnesio ar kelių, o tada išsiskirt su mylimu gyvūnėliu bus labai sunku.