Mokslininkai teigia, kad žmonės, kopiantys į aukščiausias pasaulio viršūnes kiekvienąkart rizikuoja savo sveikata. Italų mokslininkai, ištyrę žymius alpinistus prieš ir po ekspedicijų, paskelbė tyrimų išvadas Europos neurologų žurnale. Nors patys tiriamieji nepajuto jokių sveikatos skirtumų, tyrimų rezultatai rodo tam tikrus smegenų neurologinius pokyčius.
Svarbiausia pokyčius lemianti priežastis nurodomas deguonies trūkumas kalnų viršūnėse. Aukščiausioje planetos viršūnėje Evereste, deguonies koncentracija tesiekia trečdalį jūros lygio deguonies koncentracijos. Daugelis alpinistų nenaudoja papildomų priemonių, reikalingam deguonies kiekiui palaikyti. Po ekspedicijų skenuojant smegenis nustatytas tam tikras smegenų audinių tankumo ir tūrio sumažėjimas.
Mokslininkai teigia, kad tokie smegenų pokyčiai nesukelia žymių neurologinių pokyčių, tačiau alpinistai turėtų žinoti, jog kopiant į didesnį nei 8000 metrų aukštį jų smegenys patiria tam tikrus deguonies trūkumo sukrėtimus, o tai ateityje gali sąlygoti tokius pokyčius kaip atminties sutrikimai.
BBC Health