Daugelis mano, kad žaliosios alyvuogės ir juodosios alyvuogės tai
skirtingi vaisiai. Iš tikrųjų, jos skiriasi tik prinokimo lygiu. Žaliąsias
alyvuoges nuskynė nuo medžių neprinokusias, o juodosios pakybojo ant šakelių
ilgiau ir spėjo „prisisotinti“ alyva, dėl to ir vadina jas alyvuogėmis.
Dovana iš aukščiau.
Žmonės visais laikais asocijuodavo alyvmedį su kažkuo tai dievišku. Senovės
graikai manė, kad jie už tai turi būti dėkingi deivei Atėnei, todėl alyvmedžio
šakelė jiems buvo kaip išminties ir vaisingumo simbolis. Egiptiečiai alyvmedį
priskyrė deivei Izidei ir buvo įsitikinę, jog šis medis – teisingumo simbolis.
Krikščioniai tiki, kad alyvmedžio šakelė kurią balandis atnešė snape – tai taika
tarp Dievo ir žmonių po pasaulinio tvano. Manoma, kad toks pagarbus atsiliepimas
apie alyvmedžius siejamas su jų ilgaamžiškumu. Alyvmedis auga labai lėtai, ir
kai kurių medžių amžius viršija tūkstančius metų. Turbūt dėl to daugelyje tautų
gyvuoja įsitikinimas, kad alyvmedis nemiršta ir gali gyventi amžinai. Amžino
medžio vaisiai gali būti visai tarpusavy nepanašūs. Vienos rūšies pagal dydį
galima palyginti su vyšnia, kitas – daugiau primena slyvą. Spalva kinta nokimo.
Žaliosios alyvuogės su laiku įgauna rožiniai – rudą atspalvį, o kuomet galutinai
prinoksta, tampa juodomis.
Tačiau visas alyvuogių rūšis vienija tai, kad jų negalima valgyti šviežių.
Vaisiai, ką tik nuskinti nuo medžio, yra labai kieti, tačiau jei jums pavyktų
atsikąsti nedidelį gabaliuką, jūsų laukia neapsakomas kartumas. Todėl, kad
išgauti rinktinę užkandą, jos labai ilgai mirkamos, o po to jas sūdo arba
marinuoja. Be to sūdyti vaisiai būna kietesni, negu marinuoti.
Kad nesenti
Legendinis Avicena, alyvuoges laikė vaistu nuo visų laikų. Įžymus gydytojas buvo
ne taip jau ir neteisus, juk šie vaisiai ypač naudingi mūsų organizmui. Juose
daug B grupės vitaminų, daug vitamino A, kuris reikalingas regėjimui, vitamino
D, būtino kaulų stiprumui ir dantims, askorbino bei vitamino E. Alyvuogės
užkerta širdies kraujagyslių ligų susirgimus, priešlaikinį senėjimą ir
piktybinius navikus. Bet, vis dėlto, svarbiausias alyvuogių turtas – aliejus. Jo
kiekis vaisiuose svyruoja nuo 50 % iki 80%, verta paminėti, jog aliejaus kiekis
priklauso nuo vaisiaus prinokimo. Alyvuogės puikiai tinka kenksmingojo
cholesterolio kraujyje mažinimui, o tai reiškia – mūsų širdies – kraujagyslių
sistemai pagerinti ir, profilaktiškai, prieš aterosklerozę. Dažniausiai
alyvuogės pateikiamos prieš pietus, kaip užkandėlė. Norint save apsaugoti nuo
gastrito bei skrandžio opos, per dieną reikia suvalgyti 10 alyvuogių.
Alyvuogės padeda neutralizuoti bet kokias organizmo toksines medžiagas. Dėl to,
jos yra laikomos bene idealiausiu papildu įvairiems alkoholiniams kokteiliams.
Alyvuogės ne tik puikiai gerina gėrimo skonį, tačiau ir apsaugo nuo rytinio
negalavimo po draugiškos vakaronės.
Nuo senų laikų žmonės tiki, kad alyvuogės didina vyrišką jėgą. Ar tai tiesa, iki
šiol neaišku, vienok, Viduržemio pajūrio šalių žmonės, kur alyvuogės įeina į
kiekvienos dienos meniu, iš tiesų, didžiuojasi karštu temperamentu.
Skersmuo turi reikšmės
Prekystaliuose galima aptikti alyvuogių, įdarytų ančiuviais, citrina, pipirais
ir t.t. Tie vaisiai pakankamai turtingi ir neverta jų gadinti įvairiais
priedais. Vienintelė galima „manipuliacija“, liečianti alyvuoges – kauliukų
pašalinimas. Tarp kitko, gurmanai įsitikinę, jog ši „operacija“ gadina vaisiaus
kokybę bei skonį.
Prieš pirkdami alyvuoges, pasižiūrėkite ant įpakavimo informaciją, apie uogos
skersmenį. Duomenys gali būti tokie: 70/90; 140/160; 300/220. Šie skaičiai rodo
vaisių skaičių kilogramui sauso, svorio. Todėl, kuo didesnis skaičius,
reiškiantis skersmenį, tuo smulkesnės alyvuogės. Tarkime, užrašas 240/260 byloja
apie tai, jog kilogramui tenka ne mažiau 240 ir ne daugiau 260 alyvų. Vaisiai
indelyje turi būti vienodos formos ir dydžio – tai pasako apie produkto kokybę.
Suprantama, indelis neturi būti deformuotas, ant jo neturi būti rūdžių pėdsakų
bei kitokių defektų.