Amžinė geltonosios dėmės degeneracija: kaip apsisaugoti?

Katarakta, glaukoma ir geltonosios dėmės degeneracija – tai ligos pasireiškiančios vyresniems žmonėms dėl su amžiumi sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir mineralinių medžiagų nepasisavinimo. Nors pastebėti pirmuosius geltonosios dėmės degeneracijos simptomus nėra lengva (pradžioje ligos simptomai nebūna ryškūs), ligai progresavus galite susidurti su sunkumais skaitant – „šokinėjančiomis“ raidėmis, teksto iškraipymu ar matoma dėme prieš akis, gali sutrikti spalvinis matymas. Visgi, tai nereiškia, kad turite užsimerkti pasauliui. Kaip sustabdyti šios ligos progresavimą – atsakymai tekste.

Kas lemia amžinę geltonosios dėmės degeneraciją?

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – dažniausiai vyresniems asmenims pasireiškianti akių liga lemianti pablogėjusį regėjimą. Ligai progresuojant ir laiku nesikreipiant pas gydytoją oftalmologą, geltonojoje dėmėje vyksta negrįžtami pokyčiai, galintys nulemti net aklumą. Laimei, šios ligos progresavimą galima sustabdyti pasirūpinus sveika, reikalingais vitaminais praturtinta mityba, apsaugant akis nuo kenksmingų UV spindulių ar taikant medikamentinį gydymą. Tačiau kas lemia šios ligos atsiradimą?

Nors amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ligos priežastys iki šiol nėra gerai žinomos, moksliniai tyrimai rodo, kad tam įtakos gali turėti net keli veiksniai: amžius, genetika, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, neteisinga mityba, nutukimas, kenksmingi saulės spinduliai.

Dažniausiai ši klastinga akių liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims, tačiau retais atvejais gali vystytis ir jaunesniems žmonėms. Taip pat pastebimas dažnesnis šios ligos nustatymas rūkantiems asmenims. Teigiama, kad rūkymas padidina minėtos ligos riziką net du kartus. Kitas svarbus faktorius – mityba. Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką didina įvairių vaisių bei daržovių trūkumas kasdienėje mityboje, o pernelyg kaloringa mityba gali lemti ir kitų ligų atsiradimą, pavyzdžiui, nutukimą, kuris taip pat turi įtakos šios akių ligos atsiradimui. Be nutukimo, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimą gali skatinti ir padidėjęs kraujospūdis bei kenksmingų UV spindulių poveikis akims. Tiesa, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos simptomai bei gydymo būdas skiriasi priklausomai nuo ligos tipo.

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos simptomai ir tipai

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija pirmiausia pasireiškia regos pablogėjimu. Gerai matančio žmogaus regos aštrumas lygus vienetui, tačiau progresavus geltonosios dėmės degeneracijai ir laiku nesikreipus į gydytoją, žmogaus rega gali suprastėti iki 0,1 ar net mažiau. Tokiu atveju akiniai jau nebepadeda, įvyksta negrįžtami regos pokyčiai.

Pasireiškus šiai ligai, pažeidžiamos abi akys. Tiesa, ligos požymiai akyse gali būti nevienodi. Gydytojai oftalmologai skiria du amžinės degeneracijos tipus – sausąją (atrofinę) ir šlapiąją (neovaskulinę).

Sausoji degeneracija – itin klastinga liga, nes jos pradžioje nejaučiama jokių simptomų, todėl dažniausiai į specialistus kreipiamasi tik šiai ligai progresavus. Į gydytojus besikreipiantys pacientai skundžiasi raidžių šokinėjimu ir teigia matantys dėmę prieš akis. Vėlesnėje ligos stadijoje atrofuojasi pigmentinio epitelio ląstelės, todėl sutrinka spalvinis matymas, o dėl akyse atsirandančių geografinių astrofų plotų darosi vis sunkiau užsiimti kasdienėmis veiklomis. Pablogėjus centriniam matymui, taip pat sunkiau atskirti žmonių veidus, todėl į pagalbą pasitelkiami korekciniai akiniai. Gera žinia, kad sausoji degeneracija neatima periferinio matymo, todėl visiškai neapankama.

Šlapioji arba neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija beveik visada išsivysto iš sausosios ir yra daug sunkesnė nei jau minėtoji forma. Ši amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma gali vystytis dviem būdais – kai gyslainės naujadarinės kraujagyslės ima praleisti jomis tenkantį kraują ir jį sudarantį skystį į aplinkinius audinius arba kai kraują sudarantis skystis ima kauptis tarp gyslainės ir tinklainės. Sergant šlapiąja amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma, akyse gali susidaryti kraujosruvų ar randų, kurie gali sukelti negrįžtamą regos praradimą.

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymas

Kadangi skiriami du amžinės geltonosios dėmės degeneracijos tipai, skirtingoms ligos formoms taikomi skirtingi gydymo metodai. Kaip ir bet kurią kitą ligą, taip ir šią geriausia pradėti gydyti ankstyvoje ligos stadijoje – pasireiškus pirmiesiems regos sutrikimams, nes taip daug lengviau išvengti negrįžtamo regos praradimo. Nors mokslininkai daug dėmesio skiria sausosios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos tyrimams, tačiau kol kas nėra išrastų efektyvių metodų, galinčių šią ligą visiškai išgydyti. Tačiau rekomenduojama imtis priemonių, kurios padės sustabdyti ligos progresavimą.

Norint pristabdyti šios ligos progresavimą, rekomenduojama vartoti natūralius antioksidantus, pavyzdžiui, žalialapes daržoves. Taip pat siūloma vartoti vitaminus A ir E, cinką, liuteną ir omega-3 riebalų rūgštis. Pablogėjus centriniam matymui, rekomenduojama nešioti korekcinius akinius. Be jau minėtų būdų, specialistai taip pat skatina saugoti akis nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Sergantys sausąja amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma turi nuolat stebėti savo regėjimą ir profilaktiškai tikrintis akis. Pastebėjus net menkiausių regos sutrikimų, būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą.

Šlapioji geltonosios dėmės degeneracijos forma gydoma į akies stiklakūnį suleidžiant vaistus, stabdančius naujadarinių kraujagyslių susidarymą. Nors šis medikamentinis gydymo metodas pakankamai naujas, gydytojų nuomone, tai perspektyviausias būdas kovoti su šia liga. Be jau minėto gydymo metodo, taip pat taikoma ir fotodinaminė (fotosensibilizuojančios medžiagos ir šviesos) terapija. Visgi, būtina atminti, kad šlapiosios degeneracijos gydymo tikslas – stabdyti regos prastėjimą, nes priemonių, kurios visiškai išgydytų šią ligą, kol kas nėra. Visgi, pradėjus laiku gydyti šią degeneracinę ligą, galima sustabdyti regos prastėjimą, o retais atvejais net pasiekti matymo pagerėjimą.

Nuotraukos teisės: glasseson.lt

Ką galima padaryti, norint sumažinti riziką susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija?

Nors yra būdų sustabdyti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ligos plitimą, taip pat yra profilaktinių priemonių, kurios gali sumažinti riziką susirgti šia liga. Viena iš tokių priemonių – sveikas gyvenimo būdas – tinkama mityba, sportas ir žalingų įpročių atsisakymas. Kalbant apie sveiką mitybą, labai svarbu, kad mitybos racione būtų kuo daugiau žaliųjų daržovių – špinatų, kopūstų ir brokolių, savo sudėtyje turinčių vitaminų, mikroelementų ir antioksidantų, kurie rekomenduojami ir sergantiems sausąja amžinės geltonosios dėmės degeneracija. Šios ligos riziką taip pat gali padėti sumažinti aktyvus laisvalaikis, tinkamo kūno svorio palaikymas, rūkymo atsisakymas ir saulės akiniai, apsaugantys akis nuo kenksmingų UV spindulių. Tačiau atminkite, kad tai tik profilaktika, kuri negali visiškai apsaugoti jūsų sveikatos nuo šios ligos atsiradimo.