Vanilė laikoma vienu vertingiausiu prieskoniu pasaulyje. Tačiau ją mėgsta
ne tik virėjai. Šį prieskonį dievina ir parfumerijos gamintojai. Sakoma, kad
vanile kvepia angelai.
Vanilė gaminama iš vanilės genties orchidėjų ankščių. Tačiau iš pradžių ji
tikrai negali pasigirti užburiančiu kvapu. Kad taip nutiktų, augalui tenka ne
vienas išbandymas. Iš pradžių augalo ankštys kurį laiką laikomos karštame
vandenyje, po to trims savaitėms suvyniojamos į vilnonius audinius. Po to apie
mėnesį džiovinamos saulėje.
Apie vanilės gydomąsias savybes žinota seniai. Pavyzdžiui, indėnai ja gydė
gerklės skausmą, kosulį, karščiavimą, naudojo kaip priešnuodį įkandus gyvatėms.
Europiečiai vanilę vartojo reumatizmui gydyti bei kaip raminamąją priemonę.
Vanilės gaminiai:
Vanilinis cukrus –
gaunamas, kai paprastame cukruje 2-3 savaites hermetiškai palaikomos perpjautos
vanilės augalo ankštys arba pupelės, kurios vėliau išimamos ir lygiai taip pat
naudojamos dar kelis kartus.
Vanilinas –
organinis cheminis junginys, kuris yra pagrindinė vanilės aromatinė medžiaga.
Gali būti natūralus arba dirbtinis. Grynas sintetinis vanilinas išgaunamas nuo
XIX a. Tai bespalviai adatos formos kristalai.
Vanilė –
tai iš vanilės augalo ankščių gaminamas prieskonis. Čia jau gurmanams. Vanilės
kvapą lemia keli šimtai aromatinių medžiagų, o vanilinas – tik vienas jų.
Vanilės ekstraktas (vadinamas ir vanilės esencija) –
aštraus skonio skystis, gaunamas vanilės ankštis užpylus 35 porc. stiprumo
alkoholio tirpalu (gali būti pridedama ir cukraus sirupo). Vieni šaltiniai
teigia, kad vanilės ekstraktas aromatą išlaiko net 30 metų, kiti – kad jo
tinkamumo vartoti laikas beveik neribotas.
“Vanilės aromatu” vadinamoje pramoninėje medžiagoje visiškai nėra tikros
vanilės.
Svarbu:
Kokybiškai paruoštos vanilės ankštys turi būti lanksčios ir jokiu būdu ne
kietos, sustabarėjusios nuo perdžiuvimo. Išorėje išsiskyrę vos įžiūrimi balti
vanilino kristalėliai – kokybės požymis. Kartais jie imituojami, ant anksčių
pripurškiant dirbtinio vanilino, tačiau tokiu atveju jie būna pasiskirstę
pernelyg tolygiai ir tvarkingai. Vanilės lazdelės turi būti tamsiai rudos
spalvos, aliejingos, ant pirštų paliekančios riebalų dėmes. Šviesios,
suskilinėjusios ir trapios lazdelės nebus itin kokybiškos.