Australijoje vykstanti „Mis Visatos“ atranka sulaukė prieštaringų vertinimų:
medikų vertinimu, viena finalistė – devyniolikmetė manekenė iš Sidnėjaus
Stephanie Naumoska, yra pavojingai išsekusi dėl nepakankamos mitybos. Merginos
ūgis yra 1,8 m, o svoris – tik 49 kg, kūno masės indeksas yra tik 15,1 – o tai
gerokai mažiau nei oficiali nepakankamos mitybos riba (KMI – 18).
Apie valgymo sutrikimus – anoreksiją ir bulimiją informacijos niekada nebūna per
daug. Juk dažnai sergančių šiomis ligomis paauglių tėvai per vėlai susigriebia,
kad su jų atžalomis kažkas ne taip. Vėliau belieka teisintis informacijos
stygiumi, gal būt laiko neturėjimu, nepakankamu dėmesingumu savo šeimai.
Ar žinojote, kad miršta 5 – 20 proc. anoreksija sergančių žmonių (išsekus
organizmui sustoja širdis). Ir kuo ilgiau šios ligos negydoma, tuo mirtingumo
tikimybė didesnė. Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų
psichiatrinių ligų. Be to, šia liga dažniausiai serga paauglės. Tad tėvai
neturėtų pro pirštus žiūrėti į savo paauglių vaikų nuolatinį dietų praktikavimą,
žalingus valgymo įpročius, svorio svyravimus. Juolab, kad sergančiųjų tiek
anoreksija, tiek bulimija vis daugėja, ypač tarp paauglių.
Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina
ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Šia liga sergančių žmonių kūno svoris yra bent 15
proc. mažesnis, nei turėtų būti (arba vyresnių nei 16 m. žmonių KMI yra 17,5
arba mažesnis). Toks žmogus yra nepatenkintas savo kūnu. Save jis mato lyg per
iškreiptą veidrodį – kad ir koks lieknas jis bebūtų, jam atrodo, kad sveria per
daug. Nenuostabu, kad svorio metimas jam tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu. Mat
manoma, kad atsikračius įsivaizduojamo viršsvorio kartu išsispręs ir kitos
problemos.
Į maistą imama žiūrėti kaip į didžiausią priešą. Atsisakoma daugelio kaloringų
produktų. Nuolat, laikomasi dietų, badaujama. Žmogus stengiasi save apgauti, kad
nejaučia alkio jausmo. Ima vengti situacijų, susijusių su maistu – vakarėlių,
šeimos vakarienių ir pan. Negana to, save dar apkrauna per dideliu fiziniu
krūvių, kad sudegintų tas kelias per dieną suvartotas kalorijas. Taip labai
greitai išsenka organizmas, prasideda įvairūs negalavimai.
Sulėtėja organizmo funkcionavimas, taip taupant energiją. Dėl to sutrinka
sveikata: išnyksta mėnesinės, sulėtėja ar visai sustoja lytinis brendimas (paaugliams),
sutrinka širdies ritmas, kraujotaka, sumažėja kraujospūdis, sumažėja kaulų
tankis, galima dehidratacija, susilpnėja imunitetas, nuolat jaučiamas nuovargis,
silpnumas.
Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, kai nuolat kartojasi
persivalgymo priepuoliai, o po jų – dirbtinai sukeltas vėmimas, viduriavimas,
badavimas, laikomasi dietų, intensyviai sportuojama. Tokie persivalgymo
priepuoliai gali kartotis kasdien. Per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis
maisto, dažnai kaloringo, nesveiko. Tai daroma pasislėpus. Po to jaučiamas
pasišlykštėjimą savimi, kaltė.
Turėtumėte susirūpinti, jei pastebite, kad dažnai dingsta didelis maisto kiekis,
randate daug tuščių pakuočių šiukšlių dėžėje, jei jūsų šeimos narys ar draugas
po valgio dažnai vaikšto į tualetą, per daug ir per dažnai sportuoja, laikosi
dietų. Be to, šią ligą išduoda ir neįprastas skruostų arba žandikaulių srities
patinimas, dantų pageltimas, dėmių atsiradimas (dažnai vemiant skrandžio sultys
sugadina dantų emalį).
Sergant bulimija sutrinka širdies ritmas, pasireiškia dehidratacija, dėl dažno
vėmimo galimas stemplės uždegimas ar plyšimai, skrandžio ligos ar net plyšimas,
vidurių užkietėjimas.
Bulimija taip pat dažnai prasideda paauglystėje, tačiau amžiaus vidurkis yra
aukštesnis, nei sergančiųjų anoreksija. Be to, bulimija tęsiasi ilgiau nei
anoreksija. Mirtingumas – 3 proc.
Vengdami konfliktų su artimaisiais, valgymo sutrikimų turintys žmonės
dažniausiai slepia savo maitinimosi įpročius. Pavyzdžiui, jiems patiektą maistą
jie dažnai paslapčia išmeta. Artimiesiems sunku pastebėti jų ligą. O patys
sergantieji į gydytojus nesikreipia, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos Todėl
gydymas dažnai pradedamas per vėlai. O uždelsus liga komplikuojasi, gydymas
darosi sudėtingesnis. Tad artimieji turėtų būti dėmesingesni, pastabesni.
Tai, kad šiais laikais vis daugiau žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų lemia
žiniasklaidos suformuotas požiūris į moterį, jos peršami grožio standartai, taip
pat vartotojiškas požiūris. Moteris mūsų visuomenėje vertinama pagal jos svorį.
Nenuostabu, kad į tai jautriausiai reaguoja paauglės. Bręstant ima didėti
riebalinis sluoksnis, priaugama apie 5 – 8 kilogramus. Mergaitės išsigąsta, ima
manyti, kad pradeda tukti. Todėl griebiasi įvairių kenksmingų dietų, dažnai net
visiško badavimo. Be to, paaugliai dažnai jaučiasi nesaugiai. Todėl savo kūno
svorio reguliavimas jiems suteikia saugumo jausmą. Taip pat ir savarankiškumo.
Įtakos valgymo sutrikimams gali turėti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, įvairios
stresinės situacijos, menka savivertė ir pan. Taip pat manoma, kad polinkis į
valgymo sutrikimus yra paveldimas. Tačiau ar atsiskleis tie sutrikimai,
priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena.
Dažniausiai valgymo sutrikimų priežasčių reikia ieškoti dar vaikystėje. Tad
tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo valgymo sutikimų, nuo mažumės turėtų
pradėti jiems skiepyti sveiką požiūrį į savo kūną, į maistą. Svarbu vaikam
aiškinti apie tai, kad figūra gali būti genetiškai paveldima, kad dabartinės
socialinės nuostatos į grožį yra kenksmingos. Nepamirškite, kad geriausi
pavyzdžiai vaikams – patys tėvai. Tad nuo jūsų požiūrio į save priklausys ir
vaikų požiūris į jų kūną. Nekritikuokite savo ar aplinkinių figūros. Nevenkite
su vaikais kalbėti apie valgymo sutrikimus, dietas. Stenkitės pats kuo daugiau
sužinoti apie tai.
Negalima vaikų versti valgyti tada, kai reikia. Jie turi išmokti valgyti tik
tada, kai bus alkani. Nenaudokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės. Jokiu
būdu neribokite vaikų maisto, tegu jie valgo tiek, kiek nori. Sportuokite ir
vaikus mokykite tai daryti tik savo malonumui, o ne siekiant „deginti" kalorijas
ar atsikratyti riebalų. Turite skatinti vaikus būti aktyviais, neriboti jų
veiklos.
Jei jūsų šeimoje ar artimųjų rate yra sergantis anoreksija ar bulimija, turite
pasiruošti ilgam, laipsniškam gydymui. Supraskite, kad nepriversite žmogaus
gydytis, jei jis to nenorės. Jokiu būdu negalima sergančiojo kaltinti, smerkti,
nes tai tik pablogins jo padėtį. Pamirškite tokias frazes, kaip „tu turi", ar „tu
privalai". Negalima sergančiojo versti ką nors daryti ar kontroliuoti jį, nes
taip tik sustiprės jo noras pačiam viską valdyti.
Nesusikoncentruokite vien į maistą ir svorį. Pirmiausiai turite išsiaiškinti
psichologines problemas, sukėlusias šią ligą. Specialistai teigia, kad valgymo
sutrikimai paprastai yra pagalbos šauksmas, dėmesio reikalavimas. Tad
sergančiajam labai svarbu žinoti, kad aplinkiniams jis yra svarbus.
Tačiau nepervertinkite savo vaidmens. Rezultatai galimi tik tada, jei
sergantysis dirba su savimi. Šeimos nariai gali būti tik ramstis.
Autorė – Jurgita Drevinskaitė