Šių metų spalio mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos centras užregistravo virusinio hepatito A (VHA) protrūkį vienoje vilniečių šeimoje. Liepos – rugsėjo mėnesiais VHA susirgo trys vienos šeimos nariai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad pirmasis ligonis VHA galėjo užsikrėsti užsienyje, kiti šeimos nariai užsikrėtė nuo ligonio namuose. Taip pat nustatyta, kad endeminėje VHA atžvilgiu šalyje buvęs ligonis nuo VHA nebuvo paskiepytas.

Per paskutinius dešimt metų sergamumas VHA Lietuvoje ženkliai sumažėjo nuo 99,5 atvejų 100 tūkstančių gyventojų 1997 metais iki 2,9 atvejų – 2006 metais. Dažniausiai registruojami pavieniai VHA atvejai, tačiau pastaraisiais metais yra užregistruoti keli protrūkiai (protrūkis – du ir daugiau epidemiologiškai tarpusavyje susiję atvejai) ribotose bendruomenėse, kur infekcija plito buitinio kontakto būdu.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis, apie 10% susirgusiųjų asmenų per paskutinius 5 metus VHA užsikrėtė užsienio šalyse.

Sergamumo VHA mažėjimo tendencija stebima ir Europos Sąjungos šalyse, tačiau sergamumo lygis atskirose šalyse skirtingas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, didžiausias sergamumas per paskutinius dešimt metų buvo Baltijos šalyse ir Slovakijoje. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad didžiausia rizika užsikrėsti VHA yra Afrikos, Azijos, Vidurio ir Pietų Amerikos, kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Virusinis hepatitas (VHA) yra kepenų uždegimas, sukeltas Picornaviridea šeimai priklausančio viruso. Liga gali pasireikšti labai įvairiai, nuo begeltės, besimptomės formos iki sunkaus kepenų pakenkimo. Apie 90% VHA virusu užsikrėtusių vaikų perserga lengva ligos forma, o kartais liga nepasireiškia jokiais simptomais. Tačiau suaugusiems liga pasireiškia gelta, tamsiu šlapimu, šviesiomis išmatomis. Keletą dienų gali būti ir bendri simptomai – karščiavimas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų skausmai, bendras negalavimas. Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo VHA virusu iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo) gali trukti nuo 15 iki 45 dienų, vidutiniškai 28 dienas.

VHA virusas išsiskiria su sergančiojo žmogaus išmatomis, o užsikrečiama virusui patekus per burną. Toks perdavimo būdas vadinamas fekaliniu-oraliniu. Dažniausiai virusas plinta nuo žmogaus žmogui per nešvarias rankas, tačiau infekcija gali išplisti per užkrėstą maistą ir vandenį. Maistas dažniausiai gali būti užteršiamas nešvariomis rankomis. Užsikrėsti VHA virusu galima suvalgius nevirtų ar nepakankamai gerai šiluma apdorotų jūros produktų, sugautų užterštame vandenyje. Yra nustatyta, kad virusu užsikrėsti galima per homoseksualius santykius ar vartojant intraveninius narkotikus.

Efektyviausia VHA profilaktikos priemonė yra vakcina. Sumažinti užsikrėtimo riziką taip pat galima kruopščiai plaunant rankas su muilu pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su ligonio biologinėmis išskyromis ar kitais užterštais daiktais ir visada prieš valgį bei maisto gaminimą. Išvengti užsikrėtimo taip pat galima vartojant saugų maistą ir vandenį.

Profilaktiniai skiepijimai nuo VHA rekomenduojami:
• asmenims, vykstantys į HAV endemines šalis (Afrikos, Azijos, Vidurio ir Pietų Amerikos, kai kurias Vidurio ir Rytų Europos ir kt.)
• asmenims, kuriems gali išsivystyti sunkios ligos komplikacijos (sergantys lėtine kepenų liga ar turintys kraujo krešėjimo sutrikimų)
• sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems ligoninėse ar laboratorijose
• socialinės globos institucijų gyventojams ir darbuotojams
• ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų personalui
• vaikams, lankantiems ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams
• intraveninių narkotikų vartotojams
• maisto tvarkymo įmonių darbuotojams
• kitiems riziką turintiems asmenims

Daugiau informacijos apie VHA ir profilaktinius skiepijimus galite rasti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro internetinėje svetainėje (www.ulpkc.lt) bei paskambinę telefonais (8 5) 215 9273, 277 8661.

www.sam.lt