Didžiausia erkių gausa bei didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis yra šiaurės ir vidurio Lietuvoje, ne išimtis ir Šiaulių apskritis. Gausėjant erkių, daugėja žmonių, sergančių Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, kad šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų Šiaulių apskrityje užregistruota beveik du kartus daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, Šiaulių apskrityje iš viso užregistruoti 85 Laimo ligos atvejai, iš jų Šiaulių mieste – 52 atvejai, Kelmės rajone -13 atvejų. Erkinio encefalito atvejų apskrityje užregistruoti 35 atvejai, iš jų Šiaulių rajone – 11 atvejų.

– Analizuojant praeitų metų duomenis, pastebima, kad rugsėjo – spalio mėn. buvo užregistruota Laimo ligos beveik 2,5 karto, erkinio encefalito – 1,8 karto daugiau nei gegužės – rugpjūčio mėn. Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis rugsėjo – spalio mėn. sutampa su antruoju erkių aktyvumo padidėjimu, grybavimo sezono pradžia. Miškuose gausiai lankosi žmonės, todėl yra didesnis kontaktas su erkėmis ir didesnė tikimybė susirgti jų platinamomis ligomis, – teigia ŠVSC specialistė.

Jos teigimu, tinkamos klimatinės sąlygos – švelni žiema, ankstyvas pavasarinis oro atšilimas, nekaršta ir ne itin sausa vasara sudarė palankias sąlygas erkėms gyvuoti. Rudenį erkių aktyvumas yra biologiškai nulemtas, jos aktyviai ieško sau maisto žiemai – žmogaus ar gyvūno kraujo. Aktualiausios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Šiomis ligomis susergama įsisiurbus infekuotai erkei. Kartais erkiniu encefalitu susergama vartojant nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusu užkrėstą karvių ar ožkų pieną.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad erkiniu encefalitu žmogus dažniausiai suserga po 2-3 savaičių nuo infekuotos erkės įsisiurbimo. Pradžioje pasireiškia simptomai, panašūs į gripo: karščiavimas, galvos, raumenų skausmas. Po savaitės šie simptomai praeina ir žmogus pasijaučia geriau. Po 2-4 savaičių vėl pakyla temperatūra, gali būti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir kiti simptomai. Šiai ligai būdingi dažni liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Persirgus šia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Būdingiausias Laimo ligos simptomas – odos bėrimas – rausva, nelygiais kraštais dėmė, kuri atsiranda praėjus 1-4 sav. po infekuotos erkės įsisiurbimo. Gali pasireikšti nervų sistemos, sąnarių, širdies – kraujagyslių sistemos pažeidimo požymiai, prieš tai odos bėrimo gali ir nebūti. Laiku pradėjus gydymą Laimo liga baigiasi visišku pasveikimu. Jei liga diagnozuojama vėlyvoje stadijoje gydymas yra sudėtingesnis, o prognozė nepalanki.

Pasak ŠVSC Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos E. Samulytės, vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai.

– Susirgimų šiai dienai būtų registruojama mažiau, jei žmonės, kurie turi padidintą riziką kontaktui su erkėmis (dažnai lankosi miškuose, gyvena miškingose vietovėse ), skiepytųsi, – pataria specialistė.

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, todėl žmonės turi būti labai atidūs ir patys vengti kontakto su erkėmis. Einant iškylauti, grybauti ar lankantis miškingose vietovėse patartina apsirengti šviesesniais rūbais ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę, kad erkės nepatektų ant odos, o patekusias ant rūbų – nurinkti. Neatsiejama apsaugos priemonė nuo erkių yra repelentai (erkes atbaidančios priemonės), skirti rūbams ar kūnui. Juos būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus, kas kažkiek laiko pakartoti apipurškimą.

– Per pastaruosius 5 metus erkės priartėjo prie žmonių: jei anksčiau jos būdavo aptinkamos tik miškuose, dabar jų galima sutikti praktiškai visur – kolektyviniuose soduose, miestų parkuose, gyvenamųjų namų teritorijose. Svarbi profilaktikos priemonė – sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir vystytis, ypatingai tai svarbu rudenį. Parkai, sodai ir gyvenamųjų namų teritorijos turi būti valomos ir prižiūrimos. Reikia nuolat grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, pastoviai išvežti augalines šiukšles. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai, joms ten šilta, palankios sąlygos peržiemoti, – pasakoja Edita Samulytė.

Patarimai

Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, praeina valanda ar daugiau, todėl grįžus į namus reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
Erkės mėgsta įsisiurbti į žmogaus kaklą, pakinklius, krūtinę, pilvą, pažastis, kirkšnis, tad šias vietas reikia apžiūrėti itin atidžiai.
Radus įsisiurbusią erkę būtiną ją kuo skubiau pašalinti: suimti kuo arčiau odos (su pirštais ar pincetu) kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę“ ir staigiu judesiu ištraukti.
Traukiant erkę, reikia nespausti jos pilvuko, kad ji „neįšvirkštų“ į žaizdą Laimo ligos sukėlėjų.
Įkandimo vietą dezinfekuoti – nuplauti muilu, patepti spiritiniu tirpalu.
Pašalinus erkę, patartina stebėti savo sveiktą, o atsiradus rausvai dėmei, pakilus temperatūrai, pajutus pykinimą, atsiradus galvos skausmams ir kt. simptomams būtina kreiptis į gydytojus.
Pavėluotas gydymas gali būti neįgalumo priežastimi, o nuo erkinio encefalito pasitaiko ir mirties atvejų.
Žinant kaip apsisaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų galima saugiai poilsiauti bei dirbti gamtoje ir nesusirgti jų sukeliamomis ligomis.
Daugiau informacijos:

Edita Samulytė
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
Tel. 8 41 59 6379
el.p.e.samulyte@svsc.lt