Prasidėjo nauji mokslo metai. Kuo gi maitinsis mūsų atžalos mokyklose Sveikatos apsaugos ministerijai iš privalomų valgiaraščio patiekalų sąrašo išbraukus sriubas bei mokyklose atsisakius pusfabrikačių aparatų? Apklausos parodė, kad tėvai pasitiki savo vaikais suteikdami jiems laisvę patiems rinktis maistą mokykloje. Tuo metu vaikai iš mokyklos valgyklose siūlomo asortimento dažniausiai renkasi cepelinus, maltos mėsos gaminius (kotletus, šnicelius, maltinukus), blynus, bandeles, o labiausiai pageidautų ten matyti picas, kibinus ir čeburekus.

Ką valgo, žino tik 14 proc. tėvų
Lietuvos mokyklose atlikta moksleivių tėvų apklausa parodė, kad net 74 proc. tėvų pasitiki vaikais ir netikrina, kaip jie išleido pietums skirtus pinigus. Tik 14 proc. tėvų visuomet patikrina, ką valgo jų atžalos mokyklose. Beveik 55 proc. apklaustųjų teigė, kad tik retkarčiais pasiteirauja, ką mokykloje valgė jų vaikai arba tuo nesidomi visai. Šią apklausą, kurioje dalyvavo beveik 7 tūkst. moksleivių tėvų, inicijavo centralizuoto maitinimo organizatorius “Kretingos maistas”.
“Pasirodo, daugumai tėvų svarbiausia, kad vaikai nebūtų alkani ir apskritai pavalgytų. Tačiau mokiniai labai lengvai susigundo nesveiku ir sintetiniais skonio bei kvapo stiprikliais prisotintu maistu, kurio nestinga šalia mokyklų esančiuose kioskuose ir parduotuvėse. Deja, toks maitinimasis greitai tampa jų mitybos norma. Vaikai ir jaunuoliai ugdymo įstaigoje praleidžia nemažą dalį dienos, tad joje ir turėtų gauti didesnę dalį visaverčio ir subalansuoto maisto. Todėl labai svarbu ne tik kontroliuoti, ką vaikai kasdien mokykloje valgo, bet ir nuolat juos ugdyti, diegti supratimą apie sveiką mitybą”, - teigė įmonės “Kretingos maistas” vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė.

Perka už mokyklos ribų
Daugiau nei trys ketvirtadaliai tėvų, t.y. 76 proc., tvirtino, kad jų vaikai lankosi mokyklos valgykloje, kur maistas yra pritaikytas sveikai vaikų mitybai ir gaminamas tik iš leidžiamų bei rekomenduojamų kokybiškų maisto produktų.
Tačiau kiek mažiau nei kas trečias tėvas nurodė, jog jų atžala už duodamus rankpinigius už mokyklos ribų įsigyja įvairių maisto gaminių ir užkandžių, kurių sudėtyje gali būti dažiklių, konservantų ir skonio stipriklių.
Tik 44 proc. moksleivių tėvų sakė žinantys, kad vaikai kasdien valgo karštus pietus mokykloje. Vos 6 proc. tėvų teigė, kad mokykloje jų vaikai valgo iš namų atsineštus pietus ar užkandžius. 8 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atžalos pertraukų metu perka maistą parduotuvėje. Didžioji dalis, t.y. beveik 83 proc., tėvų nėra ragavę pietų savo vaiko mokyklos valgykloje ir nė karto joje nesilankė.
“Teikdami maitinimo paslaugą moksleiviams, ne tik kiekvieną dieną tiekiame visavertį ir suderintą maistą, bet ir nuolat tiriame vaikų bei jaunuolių mitybos įpročius ir juos lemiančius veiksnius. Didžiausią nerimą mums kelia tai, kad beveik trečdalis tėvų žino, jog jų vaikai kasdien renkasi augančiam organizmui nenaudingą maistą įvairiose prekyvietėse už mokyklos ribų. Tokių nesveikų produktų mokyklų valgyklose nesiūlome, nes jie ne tik nesuteikia augančiam organizmui taip reikalingų medžiagų, bet ir nuodija jį itin pavojingais skonio stiprikliais, kaip mononatrio gliutamatas E 621 bei kitais vaiko raidai kenksmingais priedais”, - teigė A.Norkuvienė.
Minėtoje apklausoje dalyvavo moksleivių tėvai iš bendrovės “Kretingos maistas” aptarnaujamų mokyklų Plungėje, Vilkaviškyje, Anykščiuose, Jurbarke, Skuode, Šilutėje, Ukmergėje ir kt.

Vaikų įpročiai skiriasi
“Vis dėlto, turime pastebėti, kad kiekviename regione, o kartais ir mokyklose, vaikų pomėgiai ir įpročiai kiek skiriasi. Pavyzdžiui, neseniai domėjomės Plungės rajono atskirų mokyklų moksleivių apie jų pomėgius, ir sužinojome, kad vienoje mokykloje ypač mėgiami blynai su įvairiais įdarais. Kitoje mokykloje vaikai ypač mėgsta sriubas.
Tačiau mėgstamiausi vaikų patiekalai visose mokyklose išlieka tie patys - miltiniai patiekalai ir cepelinai. Rengdami valgiaraščius kiekvienam miestui ir mokyklai stengiamės atsižvelgti ir į vaikų norus”, - teigė A.Norkuvienė.
Be to, mokyklose vykdoma nemažai edukacinių programą apie sveiką mitybą.
“Mes taip pat prisidedame prie jų, ypač stengiamės pasiekti tėvų auditoriją, kurių vaidmuo bene svarbiausias formuojant vaiko sveikos gyvensenos įpročius. Nuoširdžiai tikimės, kad dabartinės tvarkos ir vykdomų sveikos gyvensenos švietimo programų dėka per artimiausius metus ši situacija pasikeis, o mūsų vaikai patys ne tik sąmoningai rinksis tik sveiką maistą, bet ir domėsis, ar tas produktas yra naudingas”, - sakė A.Norkuvienė.

Dažniau renkasi sriubą
Organizuodamas vaikų maitinimą švietimo ir ugdymo įstaigose “Kretingos maistas” prisiima didžiulę atsakomybę už augančių vaikų taisyklingų mitybos įpročių formavimą. A.Norkuvienė neslėpė, kad tuo metu kai keitėsi mokinių maitinimo organizavimo tvarka, ir sriuba tapo “nerekomenduojamu” patiekalu mokykliniame valgiaraštyje, daugelis tėvų bei mokyklų atstovė buvo labai sunerimę ir prašė grąžinti šį patiekalą į valgyklas.
“Mūsų nuomone, sriuba - tai ne tik sveikas maistas, šis patiekalas priskiriamas ir tausojančio maitinimo kategorijai. Sriuba yra ne tik visus sveikos mitybos reikalavimus atitinkanti patiekalas. Jai nuo senovės buvo skiriamas itin svarbus vaidmuo lietuvių virtuvėje - kasdienė įvairiausių sriubų vartojimo kultūra buvo perduodama iš kartos į kartą, šį patiekalą itin mėgo ir vertino mūsų senoliai. Todėl reaguodami į mokyklų bei tėvų pageidavimus, įtraukėme sriubą į valgiaraščius ir turime pastebėti - šis patiekalas gal ir nėra labiausiai vaikų mėgstamas, bet visgi dažnai pasirenkamas”, - sakė “Kretingos maistas” vykdančioji direktorė.
Be to, anot A.Norkuvienės, reikia nepamiršti, kad dabartinė ekonominė situacija šalyje neigiamai paveikė kiekvienos šeimos biudžetą ir atitinkamai turėjo įtakos tam, kokį maistą vaikas renkasi valgyti mokykloje.
“Sriuba ir šiuo aspektu turi daug privalumų - tai yra nebrangus, bet karštas, sotus ir visavertis patiekalas. Tinkamai paruošta sriuba beveik nenusileidžia mėsos, žuvies ir daržovių patiekalui ir gali būti vartojama kaip savarankiškas karštas patiekalas”, - sakė ji.

Pietums - nuo 5 iki 10 litų
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų tėvų vaiko pietums mokykloje duoda apie 5 litus. Apie dešimtadalį vaikų pietums gauna nuo 6 iki 9 litų. Šioje apklausoje savo nuomonę pareiškė beveik 7 tūkst. moksleivių tėvų.
“Mes stengiamės išlaikyti mažas kainas aptarnaujamose objektuose. Šiemet mūsų aptarnaujamose mokykloje galima įsigyti visaverčius pietus, į kuriuos įeina sriuba, karštas patiekalas ir gėrimas, vidutiniškai už 4 litus”, - teigė A.Norkuvienė.
Ypač populiarūs, anot jos, vadinamieji kompleksiniai pietūs, kuomet vaikas gali įsigyti pietų kompleksą už mažesnę kainą nei pirktų atskirus patiekalus. Kaina už šiuos pietų kompleksus svyruoja nuo 3 iki 5 litų atskiruose regionuose. Į šią sumą įeina sriuba, karštas patiekalas ir gėrimas.
 

Lietuvos sveikata

Knyga "Vaikų dietologija"

testas-apie-paaugliu-sveikata/61023">Testas apie paauglių sveikatą