Vieną kartą mano draugė, jauna mama, ėmė nuogąstauti: „Žinai, mano sūnus
ėmė dažnai liesti savo pimpaliuką, nežinau, ką daryti, sakau, kad negalima,
bandau atpratinti“. Sūnui buvo metai. Ji rimtai išsigando. O ką kalbėti apie
tėvus, kurie pastebi, kaip jų vaikai, būdami trejų – septynerių metų, liečia
save arba žaidžia „nepadorius žaidimus“.
Draudžia, verčia miegoti rankas padėjus ant antklodės, bara. Išsiaiškinkime
vaikų seksualinių žaidimų priežastis – galbūt suprasime, ar tai išties taip
baisu.
Tai natūralu
Per pirmuosius šešerius-aštuonerius savo gyvenimo metus vaikas pažįsta pasaulį,
save, kitus žmones. Būtent šio amžiaus jis gauna visus būtinus gyvenimo
pagrindus, rašo Woman.
Vaikui natūralu norėti pažinti savo ir kitų kūną, ieškoti panašumų ir skirtumų.
Kol vaikas tiria savo rankas, kojas, veidą – tėvai ramūs. Bet kai vaikas pradeda
domėtis lytiniais organais, dauguma tėvų pradeda panikuoti, ima įtarti, kad jų
vaikas pasileidęs ar „koks kitoks“.
Tėvus domina, kaip elgtis vaikų seksualinių žaidimų atžvilgiu. Vaikams jų
veiksmai turi visiškai kitokią prasmę, nei jų tėvams. Deja, iš dalies lytinis
vaikų auklėjimas apsiriboja tik higieninių įpročių formavimu, drovintis atvirų
vaikų klausimų. Mieli tėvai! Vaikams ši tema tokia pat, kaip ir dauguma kitų,
todėl paklausti, iš kur atsiranda vaikai, atžalai taip pat natūralu, kaip ir
paklausti, iš kur pučia vėjas.
Iš kur kojos dygsta
Vaikai kur kas pastabesni, nei mums atrodo. Jie labai greitai perpranta
kiekvieno tėvų vaidmenis šeimoje, tai, ko galima klausyti, o ko nebūtina. Nuo jų
neįmanoma nuslėpti ir dar vienos gyvenimo pusės – intymiosios. Juolab kad vaikai
dabar vis daugiau tokios informacijos gauna iš aplinkos.
Dėl tokios informacijos prasideda vaikų seksualiniai žaidimai, dažniausiai –
„žaidimo į šeimą“ fragmentai. Kartais maži vaikai gali imituoti suaugusiųjų
veiksmus, kartodami bet kokią lytinio aktyvumo formą. Pamatę tokius žaidimus,
suaugusieji sutrinka. Tačiau tai ne priežastis nei juokeliams, nei nuostabai.
Tokie „seksualiniai“ žaidimai sveikam mažyliui nesukelia lytinio susijaudinimo,
ir kol nėra nekorektiško suaugusiųjų įsikišimo, jis žaidžia nesąmoningai,
priimdamas šią gyvenimo pusę kaip visai natūralią ir neatskiriamą nuo kitų – o
juk tokia ji ir yra.
Kaip reaguoti?
Kai suaugę ima klausinėti, barti, gėdinti, vaiko samprata tuoj pat pasikeičia –
jis ima suprasti, kad įžengė į kažkokią ypatingą sritį, įdomią ir uždraustą.
Galiausiai susidomėjimas tik auga. Tačiau dabar vaikas žino, kad tai paslaptis,
kad tai reikia slėpti.
Taip pat vaikas dažnai nesupranta bausmės prasmės, bet visada junta, kad jei jo
poelgis blogas, vadinasi, ir suaugę jam artimi žmonės, kuriuos jis kopijavo,
daro kažką neleistino, purvino, nepadoraus. Tai sukuria psichologinį barjerą
tarp tėvų ir vaiko.
Be to, vaiko sąmonėje susiformuoja: „Domėjimasis lytiniais organais ir jų
lietimas – blogis“. O tai gali tapti kompleksų vystymosi priežastimi, slaptų
išgyvenimų, seksualinio gyvenimo baimės šaltiniu ateityje. Reikia protingai
koreguoti ir tinkama linkme formuoti mažylio elgesį.
Nereikia baimintis žaidimų, kuriuose vaikai pažįsta save ir priešingą lytį. Dar
daugiau – nereikia šio susidomėjimo teisti ir juodinti. Tegu geriau vaikas
vystosi jūsų akyse. O jūs jam padėkite.