Ar priverstinis atstumas neišardo šeimos

Nutraukdami santuoką, daugelis sutuoktinių gana dažnai vardija tarpusavio
nesugyvenimo priežastis: vyro girtavimą, žmonos neištikimybę, pažiūrų
neatitikimą… Šalia šių galima išgirsti ir dar vieną – sutuoktiniai
susvetimėjo, nes kurį laiką dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priversti gyventi
toli vienas nuo kito. ,,Mes nebuvome ideali šeima – dažnai kamuodavo įvairios
problemos , nesutarimai, bet galutinai apsispręsti man padėjo besitęsiančios
ilgalaikės vyro komandiruotės,“- kaip svarbiausią skyrybų priežastį nurodė viena
psichologo pacientė.
Remiantis statistikos duomenimis, galima patvirtinti, kad ilgesni išsiskyrimai (
ilgesni nei pusmetis), ypač besikartojantys, dažnai šeimą veda prie
neištikimybės, skyrybų. Vadinasi, priverstinis atstumas – didelis sutuoktinių
meilės, moralinių vertybių laikymosi išbandymas.

Ar galima išsaugoti meilę, šeimą, pagarbą gyvenant toli vienam nuo kito?Kaip
elgtis moteriai, išgirdus, kad vyras priverstas ilgesniam laikui gyventi toli
nuo artimųjų?Kaip išvengti susvetimėjimo?

Jei vyras sutiko priimti perspektyvios, bet ilgalaikės komandiruotės pasiūlymą,
moteriai reikėtų šiame sprendime atrasti teigiamybių. Pirmiausia ją turėtų
raminti vyro apsisprendimo motyvas – jis nori materialiai aprūpinti
šeimą.Vadinasi, vyras galvoja apie ją. Todėl, susitaikius su vyro noru,
apsiginklavus kantrybe, reikia sutarti – judu kasdien skambinsite vienas kitam.
Juk šiuolaikinių technologijų amžiuje jūs galite išgirsti mylimojo balsą, kada
tik panorėsite. Išsiskyrimą iškęsti jums padės įsitikinimas, kad visa tai tik
laikina, kad tai būtina, kad tai lyg išbandymo laikotarpis, kuriam pasibaigus
jūsų bendras gyvenimas bus kaip ,,antrasis medaus mėnuo.“ Jeigu yra galimybė,
reikėtų bent kartą per mėnesį susitikti – paversti atvažiavimus mažyte, bet
įspūdinga judviejų švente.

Jeigu šeimoje yra vaikutis, su juo būtina kuo dažniau kalbėti apie tėvelį,
rašyti jam ,,laiškus“ – piešinėlius,elektroninius laiškus, kalbėtis telefonu, ,,skaipu“.
Tegul išsiskyrimo metu namuose būna kuo daugiau tėvelio nuotraukų. Su vaikučiu
žiūrėkite jas, prisiminkite joje užfiksuotą situaciją, pasakokite apie tai, kaip
tėvelis labai myli vaikutį. Tomis valandėlėmis jūsų šeima bus kartu – jausite
dvasinį ryšį…

Jeigu vyro sprendimas moteriai nepriimtinas, bet sutuoktinis ignoruoja jos
nuomonę, reikia pačiai apsispręsti, ar verta aukotis. Ar verta išgyventi
nuolatinių ,,pabėgimų nuo šeimos“ jaudulį, atsiradusį nepasitikėjimą? Bet
kokiomis priemonėmis siekiantys savo tikslo žmonės dažniausiai būna egoistai.
Todėl ir vieniši,nes nuolat skaudina artimuosius, šeimą, visiškai atstumdami bet
kokius jų patarimus ir nuomonę. Taigi su tokiu ,,narcizu‘ aplinkiniams bendrauti
labai sudėtinga.Ir jeigu laikinas išsiskyrimas jau įvyko, šitoje situacijoje
irgi reikėtų ieškoti teigiamybių: nuolatinės ilgalaikės komandiruotės padės jums
galutinai apsispręsti nutraukti nepavykusią santuoką. Po truputį moteris
pripranta savarankiškai gyventi, buvusį sutuoktinį išstumia iš savo atminties.
Prasideda naujas gyvenimo etapas…

Ką apie tai mąsto vyrai? Kas skatina juos leistis į ilgalaikes komandiruotes?

Įsiklausykime į psichologės pateiktą vieno vyro prisipažinimą:

,,Mes, vyrai, dažnai taip susižavime savo idėja, kad visiškai nebegalvojame apie
pasekmes. Tad moterys turėtų mums padėti sugrįžti į realybę, padėti įvertinti
savo sprendimo teisingumą. Žinoma, tai joms nėra lengva, nes mums, vyrams, taip
sunku įveikti savo ambicijas ir pripažinti moterų tiesą.“

Belieka palinkėti sutuoktiniams saugoti šeimą net ir tada, kai likimas kuriam
laikui ir siunčia jai išbandymus atstumu.

parengė Marija Eitmaniemė