Ar reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau?
Tiek
visame pasaulyje, tiek Lietuvoje vis dažniau girdima kalbų apie vegetarizmą ir
žaliavalgystę. Dažniausiai mąstoma, kad tokie žmonės maitinasi sveikiau, nes
tiesiog nevalgo mėsos, o į savo mitybos racioną įtraukia daugiau daržovių,
vaisių ir riešutų. Retai abejojama, ar tokie žmonės maitinasi sveikiau, tačiau
dažną nuo šios mitybos atbaido ne tik žinių trūkumas, bet ir tai, kad siekiant
gyventi sveikiau, reikia tam skirti daugiau lėšų.
Apie
tai, ar verta imtis radikalių priemonių norint gyventi sveikiau, ko kiekvienas
galime pasimokyti iš vegetarų ir žaliavalgių, kokius paprastus jų vartojamus
produktus galėtume įtraukti į kasdienį mitybos racioną, kalbamės su
specialistais.
Kuo skiriasi vegetarai ir žaliavalgiai?
Gydytoja
dietologė Evelina Cikanavičiūtė pasakoja, kad visų pirma, reikėtų atskirti,
kaip besimaitinantys žmonės laikomi vegetarais, o kaip – žaliavalgiais.
„Vegetaras
– žmogus, nevalgantis gyvūninės kilmės produktų. Žaliavalgis – tas, kuris
nevalgo maisto, įskaitant ir gyvūninės kilmės produktus, apdoroto aukštesnėje
nei 42 laipsnių temperatūroje. Visgi dažniausiai žaliavalgiai yra
vegetarai-veganai, valgantys tik augalinės kilmės maistą, apdorotą ne aukštesnėje
nei 42 laipsnių temperatūroje“, – sako E. Cikanavičiūtė.
Ar tikrai būti vegetaru arba žaliavalgiu sveika?
Pasak
gydytojos, dažnai tarp vegetarizmo ir sveiko maitinimosi dedamas lygybės
ženklas. Deja, tai nėra visiška tiesa.
„Tradicinė
medicina nėra linkusi į kraštutinumus ir nors tyrimais nustatyta, kad vegetarizmas
ir žaliavalgystė yra siejami su mažesniu svoriu, mažesne cholesterolio
koncentracija kraujyje bei mažesne rizika susirgti širdies bei kraujagyslių
ligomis, visgi žaliavalgystė ir griežtas vegetarizmas, tyrimų duomenimis, nėra
rekomenduojami kaip ilgalaikiai maitinimosi būdai“, – teigia E. Cikanavičiūtė.
Jos
teigimu, tai sąlygoja nepakankamas kalorijų, riebalų, baltymų, vitamino B12 ir
D, geležies, kalcio, cinko suvartojimas ir su tuo susiję sveikatos sutrikimai.
Tarp jų įvardijamas mitybos nepakankamumas, anemija, menstruacijų sutrikimas ar
išnykimas, nevaisingumas, kaulų retėjimas, valgymo sutrikimų atsiradimas.
„Paradoksalu,
bet sulaukiame pacientų, kurie net ir būdami vegetarai, kovoja su anstvoriu bei
su juo susijusiomis ligomis. Reikia žinoti, kad žmonės, besilaikantys
vegetarizmo ir žaliavalgystės principų, turi tinkamai sureguliuoti savo mitybą,
kad apsisaugotų nuo minėtų medžiagų trūkumo, vartoti tik aukštos maistinės
vertės produktus bei periodiškai ir reguliariai tikrintis savo sveikatą“, –
pataria gydytoja.
Kuo vegetarai ir žaliavalgiai keičia įprastus produktus?
Pasak
gydytojos dietologės, žmonės, nevalgantys gyvūninės kilmės produktų, visų
pirma, stokoja visaverčių baltymų, vitaminų B12 ir D, kalcio, geležies, cinko.
„Baltymų
šaltinis veganams yra sojos produktai, ankštinės daržovės, riešutai. Kalcio –
riešutai, chalva, figos, bet jo kiekiai šiuose produktuose, lyginant su pienu
ir jo produktais, yra gan maži. Todėl veganams rekomenduotina vartoti ne tik
kalcio, bet ir vitaminų B12, D bei geležies, kurių pagrindiniai šaltiniai yra
gyvūninės kilmės produktai. Puikus cinko šaltinis yra kviečių gemalai. Geležies
taip pat turi ir tamsiai žalios daržovės, tik reikia žinoti, kad šiai geležiai
įsisavinti reikalingas vitaminas C“, – pasakoja E. Cikanavičiūtė.
Didžiausios
Pabaltijyje riešutų ir džiovintų vaisių
importuotojos, bendrovės „Arimex“ marketingo vadovės Jurgos Sakalauskaitės
teigimu, vegetarizmo ir žaliavalgystės populiarėjimas Lietuvoje turi įtakos
riešutų ir džiovintų vaisių rinkos augimui.
„Lietuvoje populiariausi žemės, lazdynų ir migdolų
riešutai, jų kasmet parduodame vis daugiau. Iš savo partnerių girdime, kad į
juos kreipiasi vartotojai norėdami įsigyti didesnius šių riešutų kiekius. Tikėtina,
jog tai paskatino būtent žaliavalgystės ir vegetarizmo plitimas, mat riešutai
ir įvairūs jų kokteiliai sudaro nemažą vegetarų ir žaliavalgių mitybos raciono
dalį“, – sako J.Sakalauskaitė.
Kokių produktų kiekvienas gali įtraukti į savo racioną?
Gydytoja
dietologė pasakoja, kad norint gyventi sveikiau, nebūtina imtis kraštutinių
priemonių, o tiesiog į savo racioną įtraukti sveikatai naudingų produktų, tokių
kaip daržovės, vaisiai ar minėti riešutai, kurie padeda gauti įvairių maisto
medžiagų, vitaminų, mineralų, antioksidantų.
„Pavyzdžiui,
migdolai ir žemės riešutai turi daugiausiai baltymų, lyginant su kitais
riešutais, o kaloringiausi makadamijos riešutai, graikiški riešutai turi
daugiausiai omega 3 riebalų rūgščių, magnio. Cinko ir seleno daugiausiai turi
anakardžių riešutai, kalcio ir vitamino E – migdolai, folatų – lazdyno
riešutai“, – pasakoja ji.
Ji
pabrėžia, kad kaip ir maisto, taip ir riešutų racionas turi būti įvairus, nes skirtinguose
riešutuose įvairių maisto medžiagų kiekiai ir proporcijos yra skirtingos.
Svarbiausias patarimas norintiems gyventi sveikiau
Gydytoja
pasakoja, kad vis dažniau pasitaiko pacientų, kurie kreipiasi tiesiog norėdami
pradėti sveikiau gyventi. Pasak jos, apsilanko ir vaikų bei paauglių, kurie
kreipiasi norėdami sužinoti, kaip tinkamai maitintis, nes pasiklysta taip
daugybės informacijos internete, žurnaluose, televizijoje.
„Svarbiausia
žinutė tokiam žmogui – nėra labai blogo ar labai gero maisto. Daug svarbiau yra
suvalgomas tokio maisto kiekis ir proporcijos, jo įvairovė, valgymo režimas.
Būtent dėl to racionas turi būti subalansuotas, o maistas labai įvairus,
šviežias, dažniau namie gamintas, spalvotas ir sezoninis (kalbant apie vaisius,
daržoves bei riešutus), skanus ir labai malonus valgyti“, – apibendrina ji.