Mitas apie Kalėdų Senelį priskiriamas gerajam melui, teikiančiam vien
teigiamas emocijas. Bet ar išties vaikams reikia Kalėdų Senelio? Gal jiems
užtektų tik dovanų?
Skirtis su vaikyste sunku. Dar sunkiau – su mylimais vaikystės simboliais, su
pasakomis, kurios jau niekada nebegrįš: juk jau žinome, kad šiame pasaulyje
stebuklų nebūna. Ir vis dėlto kartais taip norisi patikėti pasaka. Bent vienai
dienai. Ar vienai nakčiai – Kalėdoms, kartu su vaikais sulaikius kvėpavimą
laukti mylimiausio pasakų personažo – Kalėdų Senelio. Galbūt todėl beveik visi
tėvai visais įmanomais būdais skatina savo vaikus kuo ilgiau juo tikėti, visai
nenori išrėžti savo atžaloms paprastos tiesos, kas gi iš tikrųjų deda dovanas po
eglute.
Ir vis dėlto anksčiau ar vėliau dauguma mamų ir tėčių susidurs su dilema:
atskleisti vaikui tiesą, ar gramzdinti gilyn į melą?
Tikėti stebuklais sveika
Pasakos laukimas, nuojauta, kad troškimai išsipildys ir… paprastas, žemiškas
godumas (kuo daugiau duoda – tuo daugiau norisi) – visi šie jausmai glūdi
kiekvieno vaiko širdelėje. Pasakaitė apie Kalėdų Senelė padeda jam suvokti, kad
net ir ne patys geriausi jausmai, kaip antai materialių dovanų troškimas, turi
teisę egzistuoti. Patenkindamas savo fantazijas ir savo godumą augantis vaikas
mokosi juos kontroliuoti.
Kol vaikas pats nori tikėti Kalėdų Seneliu – neatimkite šio malonumo. Kad šis
tikėjimas teikia daug džiaugsmo – ne paslaptis. Bet ar žinojote, kad tikėti
Kalėdų Seneliu – sveika?
Pasak psichologų, tikėjimas Kalėdų Seneliu labai teigiamai veikia besivystantį
vaiko simbolinį pasaulio suvokimą, vaizduotę, kūrybinį mąstymą. Jei jūsų vaikas
užduoda konkrečių klausimų, kaip, antai „Kaip Kalėdų Senelis suspėja aplankyti
visus vaikus? Kodėl jo balsas toks panašus į dėdės Dariaus? Koks Kalėdų Senelio
paltas tikresnis – raudonas ar mėlynas?“, būtinai pateikite savą atsakymo
versiją, priimtiną jūsų vaikui. Sugalvoti įdomų atsakymą šiuo atveju nereiškia
pameluoti. Tebus tai tiesiog jaukus, mielas kalėdinis pokalbis, Kalėdų pasakos
dalis.
Skatinti tikėjimą stebuklu ragina ir pediatrai. Pasakos ir šventės pojūtis
naudingas vaiko sveikatai – jis suteikia daugybę teigiamų emocijų. O kas gi
geriau už Kalėdų Senelio laukimą sukurs šventinę nuotaiką namuose? Dovanos
laukimas virsta kuo puikiausiu imunostimuliatoriumi: gavus dovaną vaiko
organizme išsiskiria hormonai, kurie stimuliuoja imuninę sistemą, teigiamai
veikia jo psichiką ir nervų sistemą. Tuo pačiu svarbu suvokti, kad svarbiausia –
ne dovanų kiekis, o būtent šventės ir pasakos nuojauta.
Kalėdų Senelis – toks, kokio reikia
Kalėdų Senelis – ne tik pramoga, bet ir kuo rimčiausia aiškinimų sistema.
Kiekvienoje šeimoje ji – individuali. Juk ir vaikai visi skirtingi, vadinasi ir
pasakas jie supranta savaip.
Psichologai linkę išskirti 2 pagrindinius vaikų mąstymo tipus – logikus ir
svajotojus. Jei jūsų vaikas puikiai išmano gamtos dėsnius ir atsisako tikėti,
kad žaislas gali miegoti, o gyvūnas – kalbėti, be jokios abejonės, jis – mažasis
logikas. Taigi jei nesiliausite jam tvirtinusi, jog Kalėdų Senelis egzistuoja,
nors jis jau liovėsi šiuo personažu tikėjęs, vaikas tai supras kaip melą. O melą
jis priims labai negatyviai, tad rizikuosite prarasti vaiko pasitikėjimą jumis.
Jei šis mąstytojas jau spėjo surasti svarių įrodymų, jog Kalėdų Senelio nėra –
neišsisukinėkite ir paaiškinkite jam, jog tai – viena gražiausių Kalėdų
tradicijų, tad, jei jis neprieštarauja, dovanėlės ir toliau bus dedamos po egle
ir vadinamos Kalėdų Senelio dovanomis. Jei vaikas jau pakankamai didelis –
suskubkite jam paaiškinti, jog demaskuoti Kalėdų Senelio mitą labai nemandagu,
tad girdint jaunesniems draugams ar giminaičiams tiek suaugusieji, tiek jis pats
turėtų laikytis savotiško kalėdinio kodo ir neišduoti tikrųjų dovanotojų.
Visai kitaip elgsis vaikai svajotojai. Jie dievina pasakas. Todėl ir tikėjimą
Kalėdų Seneliu vertėtų jiems palaikyti kuo ilgiau. Ir ne tik palaikyti, bet ir
stengtis sukurti iliuziją, jog viskas tikra. Pavyzdžiui, nepraleiskite progos
drauge su vaiku parašyti laišką Kalėdų Seneliui ar prie laukujų durų padaryti
snieguotų pėdsakų. Net jau nebetikintis Kalėdų Seneliu vaikas džiūgaus šiomis
paslaptingomis užuominomis ir… veikiausiai širdies gilumoje vis dar tikės
stebuklu: „O gal vis dėlto?..“
Kalėdiniai keblumai
Tiesa, palaikant tikėjimą Kalėdų Seneliu veikiausiai neišvengsite ir tam tikrų
sunkumų. Pavyzdžiui, vaikas jo paprašys labai brangios dovanos, motyvuodamas
tuo, jog tėvai šio daikto niekada nenupirks, o štai gerasis Senelis dalina
dovanas nemokamai. Tokiu atveju teks paieškoti kuo priimtinesnio paaiškinimo,
kodėl Kalėdų Senelis vis dėlto tikriausiai neišpildys šio noro. Pavyzdžiui, kad
Kalėdų Senelis taip pat turi nustatytą ribą, kokias dovanas gali atnešti – juk
dovanėlių trokšta visi vaikai. Patartina formuoti neegoistišką požiūrį, jog
kalėdinės dovanos – ne tik jam, kitiems taip pat reikia dėmesio, šilumos ir
staigmenų.
Ir nepamirškite, kad vaikai visada būna šiek tiek gudresni, nei atrodo jų
tėvams. Todėl nenustebkite netikėtai sužinoję, jog jūsų vaikas tik apsimetė
tikįs Kalėdų Seneliu vien tam, kad galėtų rašyti jam laišką ir prašyti
konkrečios dovanos, kurios tėvai neišgali jam nupirkti. Kalėdos – stebuklų
metas, tad krutinkite savo fantaziją ir ieškokite diplomatinių keblių klausimų
sprendimo kelių.