Ar skanus pirštelis?

Gražu žiūrėti į visai mažutį kūdikį, čiulpiantį pirštelį. Bet kai tai daro
trejų ir vyresnis vaikutis, jau tampa neramu.

Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė

Čiulpti „išmokė” gamta

Ultragarsu atliktose nuotraukose matome, kad dar negimęs kūdikis moka čiulpti
pirštelį ar kumštelį. Taip gamtos sutvarkyta, mat čiulpdamas mažylis nusiramina.
Be to, tai išmokęs, sugeba žįsti krūtį ir pavalgyti. Brukti rankytę į burnytę
yra natūralus judesys, jo nereikia nei skatinti, nei slopinti. Geros raidos
kūdikis aktyviai čiulpia maždaug iki metų, vėliau šis sugebėjimas pamažu
slopsta. Taip turėtų būti, bet kai kurie mažyliai ir toliau neišsiverčia be
pirštelio burnytėje. Kartais taip įnirtingai jį čiulpia, kad atsiranda žaizdų.

Nusiraminimo būdas

Kartais labai sunku suprasti, ko nori mažas žmogutis, ypač jei dar nemoka
pasakyti. Galbūt jo kelnytės šlapios, o mamytė, manydama, kad alkanas, ima jį
maitinti. O gal jam nuobodu vienam žaisti ir laukti, kol mama sutvarkys namus.
Jei mažylis nepasitiki savo jėgomis, mano, kad vis tiek nebus suprastas, bando
pats save nuraminti, pavyzdžiui, čiulpdamas nykštį. Tai yra vienas savęs
čiūčiavimo būdų.

Vietoj čiulptuko

Pirštelis keliauja į burnytę ir tuomet, jei mažiukas laiku nesugebėjo išsiskirti
su čiulptuku. Galbūt jis dar jaučia poreikį stimuliuoti burnytę. Tarkim,
čiulptuką mama išmetė, o pirštelis visada yra čia pat, kai prireikia. Įprasta,
kad mažyliai iki trejų metukų vaikšto burnytę „užsikišę” piršteliu. Tačiau tai
nėra labai gerai, nes dėl šio įpročio vaikutis nepastebi aplinkos ir negali
bendrauti su tėvais ar bendraamžiais. Jis užsiėmęs tik savo piršteliu ir
čiulpimo suteikiamais pojūčiais. Taigi tai ne tik medicininė bėda, kai vaikutis
gali iki kraujo nusičiulpti pirštą, bet ir psichologinė.

Ką daryti?

* Pabandykite sudominti vaikutį kuo nors, kas nukreiptų dėmesį. Prigalvokite
įvairių žaidimų, kad rankytės būtų užimtos, vaikutis neliūdėtų ir nebūtų
poreikio čiulpti pirštelį. Jei šio įpročio mažylis neatsikratys, gali čiulpti
pirštą ir lankydamas mokyklą. Svarbu kartu su savo atžalėle ieškoti kitokių
būdų, kurie padėtų įveikti įtampą ar nuobodulį. Mamai reikėtų jį išmokyti
pasakyti „bijau”, stipriai prisiglausti ir nusiraminti.
* Vaikutis gali įprasti jumis manipuliuoti ir imti čiulpti pirštą tada, kai
norės išpešti kokios nors naudos. Paprastai daugiausia dėmesio skiriame tada,
kai mažylis netinkamai elgiasi. O kai ramiai varto knygutes ar stato pilį, jo
tarsi nepastebime. Todėl labai svarbu savo pypliukui skirti dėmesio tada, kai
gerai nusiteikęs ir nečiulpia pirštelio. Būtina surasti laiko mažiukui pagirti,
pasisodinti ant kelių, pamyluoti. Tuomet jis bandys ilginti šiuos geruosius
bendravimo periodus.
* Iki ketverių metukų vaikučiui labai svarbu režimas. Pirštelį čiulpti gali ir
iš nuovargio ar pernelyg daug emocijų, pavyzdžiui, jei per ilgai užsibūname
svečiuose ir nespėjame laiku paguldyti. Kasdienis režimas teikia saugumo.