Anksčiau cukrus buvo prabangos dalykas - egzotiškas ir brangus. Šiandien jis priskiriamas prie pagrindinių maisto produktų. Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiai iš pakelio, o likusius 30 kg - nespastebimai kartu su gėrimais ir saldumynais, kepiniais ir konservais, saldžiomis sriubomis ir padažais, pusgaminiais ir sausais pusryčiais.

Mitybos specialistai dėl cukraus vartojimo ribojimo ar jo keitimo kitais saldikliais turi savo nuomonę – cukraus vartojimą reikia riboti. Tačiau ar iš tikrųjų verta stengtis ir gerti nesaldintą kavą ar arbatą bei bijoti suvalgyti torto gabalėlį vardan neapčiuopiamos naudos sveikatai?



Pastaruoju metu mokslininkams pavyko sužinoti daug naujų dalykų apie saldumynų žalą:

Naujas tyrimas, kurį atliko Harvardo universiteto specialistai, parodė, kad didelio saldumynų kiekio vartojimas veikia testosterono ir estrogeno gaminimąsi. Cukrus padidina lipidų, kuriuos gamina kepenys, lygį, o jie savo ruožtu sumažina specialaus baltymo SHBG lygį. Būtent SHBG atsakingas už testosterono ir estrogeno kiekio kraujyje pusiausvyrą. Panašaus pobūdžio disbalansas galiausiai gali sukelti nevaisingumą.

Damos, negalinčios atsisakyti tortuko ar šokolado, dažniau kenčia nuo pienligės (urogenitalinės kandidozės). Pienligės atsiradimo priežastis – Candida rūšies grybeliai. Jų yra praktiškai kiekvieno žmogaus organizme, tačiau liga atsiranda tik tuomet, kai jų tampa pernelyg daug. Dažniausiai tai atsitinka vartojant antibiotikus, tačiau išprovokuoti padidėjusį grybelių aktyvumą gali ir maistas, kuriame gausu angliavandenių – t.y. saldumynai.

Amerikiečių mokslininkai perspėja, kad liūdna saldumynų vartojimo pasekmė gali būti ir vėžys. Didelio saldumynų kiekio vartojimas priverčia organizmą aktyviai gaminti insuliną – tai gali išprovokuoti piktybinių darinių atsiradimą žarnyne. Tokią išvadą padarė gydytojai, stebėję kelis tūkstančius moterų.

Itin didelį susirūpinimą specialistams kelia galimas pražūtingas saldumynų poveikis smegenims. Ispanų mokslininkai teigia: cukrus neigiamai veikia smegenis. Mokslininkai atliko bandymus su pelėmis dėl retos paveldimos ligos – Laforo sindromo. Sergant šia liga, glikogenas ima kauptis smegenų ląstelėse. Galiausiai kyla epilepsiniai priepuoliai, judėjimo pakenkimai, silpnaprotystė.
Kad smegenų ląstelėse nesikauptų glikogeno, organizme gaminasi dviejų tipų baltymai. Už kiekvieną tų baltymų atsako tam tikras genas. Jei vienas genų pažeistas, atsiranda Laforo sindromas.

Kalifornijos universiteto mokslininkai priėjo įdomių tyrinėjimo išvadų. 803 mokyklose – internatuose ir devyniose nepilnamečių kolonijose jie atliko tyrimą. Iš šių vaikų mitybos raciono jie išėmė cukrų ir saldumynus, juos pakeisdami daržovėmis ir vaisiais. Rezultatai buvo neįtikėtini: vaikų pažymiai išaugo vidutiniškai vienu balu penkiabalėje sistemoje, o penkiasdešimt procentų visų protiškai atsilikusių vaikų pripažinti sveikais.

Cukraus pliusais ir minusais sveikatai susidomėjo ir mokslininkai iš Vokietijos. Jie nustatė, kad gliukozė gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą – vidutiniškai dvidešimt penkiais procentais (tai lygu maždaug penkiolikai žmogaus gyvenimo metų). Vėlesnės vokiečių mokslininkų išvados buvo patvirtintos amerikiečių tyrinėtojų iš Kalifornijos.

Prieš

Cukrus kasdieniniame maisto gaminime vartojamas jau daugelį metų. Cukrus yra saldus, konservuojantis ir nervų sistemą stimuliuojantis produktas; chemiškai apibrėžiamas kaip angliavandenis - sacharozė, susidedanti iš fruktozės ir gliukozės molekulių. Tik augalai saulės šviesos energijos pagalba gali gaminti cukrų. Tačiau tik kai kurie augalai savo audiniuose kaupia sacharozę - mūsų namuose vartojamą cukrų.

Praktiškai visų saldumynų gamybai naudojamas cukrus. Bet tikrai neverta jų atsisakyti, nes saldumynuose yra angliavandenių, gyvybiškai svarbių organizmo funkcionavimui. Mūsų ląstelės visiškai priklauso nuo reguliaraus angliavandenių patekimo į organizmą, juk jie suteikia energijos. Be to, cukrus padeda gamintis serotoninui – „laimės hormonui“. Aptemus nuotaikai ar užpuolus depresijai, mes suvalgome ką nors saldaus. Tuomet mūsų organizmas gamina insuliną, kuris skatina laimės hormono, serotonino gamybą.

Meilės jausmo centras yra priklausomas nuo smegenų stimuliacijos. Jeigu žmogus jaučiasi nemylimas ir nelaimingas, suvartojęs net ir nedidelį kiekį saldumynų jis bent laikinai susigrąžina gyvenimo džiaugsmo jausmą.

Be to, mitybos specialistai nedraudžia valgyti saldumynų, jie tik pataria riboti jų kiekį. Pvz., moteriai, dirbančiai lengvą darbą, rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau 200 kcal turinčių saldumynų, vyrai atitinkamai savo kūno masei gali smaguriauti daugiau, vaikai - mažiau. O geriausia alternatyva vietoj saldumynų vartoti šviežius ar džiovintus vaisius, kadangi jie turi organizmui svarbių mineralinių ir balastinių medžiagų, vitaminų.

Be abejo, geriausiai būtų cukraus vartoti tiek, kiek reikia, tačiau jei manote, kad viršijate paros normą, jums galima kai ką patarti:

Pakeiskite cukrų medumi. Nors 80 % jo sudaro cukrus, naudinga tai, kad medus pasižymi dar ir antibakterinėmis savybėmis, be to, jo skonis sodresnis.

Užuot vartoję daug saldumynų, dažniau rinkitės fruktozę: joje mažiau cukraus ir daugiau vitaminų.

Rinkitės jogurtą su gyvosiomis bakterijomis ir be vaisinių priedų (jo galiojimo laikas yra trumpesnis, ir trunka ne ilgiau kaip savaitę). Priešingu atveju naudos nebus, jūs tiesiog suvalgysite saldų desertą.

Pakeiskite kolą ir kitus gazuotus gėrimus mineraliniu vandeniu.

Pirmenybę teikite dribsnių batonėliams, o ne šokoladui – jame yra labai daug cukraus, todėl mėgautis reikėtų saikingai.

Gaminkite iš šviežių produktų – juose cukraus mažiau nei pusfabrikačiuose ir konservuose, be to, visada žinosite, ką valgote.

 


Ar tikrai verta atsisakyti cukraus?