Pavasarį sveikatos galime pasisemti iš gamtos.
Ankstyvą pavasarį ypač vertingi žalios spalvos augalai, turintys chlorofilo.
Chlorofilas – tai žaliasis pigmentas, padedantis saulės šviesos energiją
paversti gyvybine augalų energija. Jis turi beveik tokią pačią molekulę kaip
žmogaus kraujo hemoglobinas. Tai pati geriausia priemonė sergant mažakraujyste.
Daug chlorofilo turintys, žali, augalai padeda atsinaujinti organizmui, stiprina
imunitetą, ypač naudingi mūsų kraujui.
Dilgėlė. Daugiausia vitaminų turi ir ypač naudinga kaip tik
ankstyvą pavasarį (galima skinti nuo balandžio 15 d.). Ji vadinama vitaminų
karaliene, nes turi labai daug naudingų medžiagų, visą Mendelejevo lentelę.
Ankstyvą pavasarį ji yra kaip tik žaliojo chlorofilo ir kitų vitaminų šaltinis.
Kadangi turi labai daug geležies, puikiai tinka sergant mažakraujyste. Kol ima
krauti žiedus, visą savo energiją yra sukaupusi lapuose, todėl ankstyvą pavasarį
jie ypač sultingi.
Dilgėlių lapų sultys
(imunitetui stiprinti ir sergant mažakraujyste)
Reikės: poros vidutinio dydžio arba vienos didelės morkos; poros gabalėlių
burokėlio ir saujos nuplautų dilgėlių lapų. Viską sutrinti elektrine burokine
tarka. Gautą masę persunkti per marlę. Suaugusiesiems išgerti stiklinę šviežiai
spaustų sulčių, vaikams nuo trejų metų užteks pusės. Reikėtų jas praskiesti.
Gerti mėnesį kiekvieną dieną.
Dilgėlių sriuba
Reikės: morkų, bulvių, kruopų (tiks miežinės, perlinės, grikių, ryžių).
Nuplautas ir nuplikytas karštu vandeniu bei supjaustytas dilgėles reikėtų dėti
baigiant virti sriubai, kad nesunaikintume jų gyvybinės energijos. Sriubai
geriausia mėsos nuoviro nevartoti. Virdamas vanduo iš mėsos ištraukia visas
nuodingąsias medžiagas. Jei norite virti su mėsa, tada mėsos nuovirą reikėtų
mažiausiai du kartus nupilti. Kad daržovių sriuba būtų skanesnė, galima įpilti
arbatinį šaukštelį aliejaus. Arba prieš valgant įdėti grietinės.
Nuplautų, nuplikytų ir susmulkintų dilgėlių lapų galima dėti į kitas sriubas,
salotas ir pan. Galima jų (geriausia be stiebo) pasidžiovinti žiemai. ¼ arb.
šaukštelio džiovintų ir susmulkintų dilgėlių lapų galima berti į įvairias
sriubas, košes ir pan. Tai natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Garšva. Jų pilna miškuose, krūmuose, sodininkai jas vadina
vienomis „pikčiausių piktžolių", nes sugeba dauginti iš smulkiausių fragmentų.
Tik nedaugelis žino, kad šis laukinis augalas toks maistingas, kad jomis galima
maitintis daugiau nieko nevalgant. Ankstyvą pavasarį lapai ypač sultingi.
Pavasarinė vitaminų „bomba"
Reikės: poros vidutinio dydžio arba vienos didelės morkos; poros gabalėlių
burokėlio; saliero; po saują dilgėlių; kiaulpienių; garšvų lapų. Tiks cukinija
ar moliūgas (po porą gabalėlių).
Viską sutrinti bulvių trintuve ir nusunkti per marlę. Suaugusiesiems kas dieną
išgerti stiklinę šviežių sulčių, vaikams nuo trejų metų užteks pusės. Reikėtų
praskiesti. Gerti 1-1,5 mėn.
Vaikų džiaugsmui!
Morkų saldainiai
Trinant nereikia išmesti morkų liekanų. Galima jas padžiovinti 35 laipsnių
orkaitėje kokias dvi tris dienas po pusvalandį, kol išdžius, ir sudėti į
stiklinį indą. Šis morkų skanėstas saldus ir labai patinka vaikams. Morka yra
vadinama daržovių karaliene, nes turi labai daug karotino. Jis mūsų organizmui
yra būtinas. Gerina medžiagų apykaitą, organizmo atsparumą, stiprina, regą,
nervus ir pan.
Dėmesio!
– Augalus reikia rinkti tik ten, kur švari gamta. Kuo toliau nuo greitkelių,
gamyklų ir pan. Geriausia iki pietų, nukritus rasai.
– Per dieną galima suvalgyti saują žalios spalvos augalų.