Dažniausias iš jų – vidurinės ausies uždegimas.
Išorinės ausies uždegimas – tai ausies kaušelio ir išorinės klausomosios angos
uždegimas. Jis susiformuoja, kai maži vaikai nešvaria žaislo dalimi sužeidžia
arba kasydamiesi nudrasko minėtų vietų paviršių.
Vidinės ausies uždegimas – vaikams būna retai. Tai toks uždegimas, kai
pažeidžiamas klausos nervas. Jis gali atsirasti, kai, sumažėjus organizmo
atsparumui, nepavyksta gydyti vidurinės ausies uždegimo.
Vidurinės ausies uždegimas dažniausiai yra ūminis ir tik tuomet, kai dėl įvairių
priežasčių sumažėja organizmo gebėjimas pasipriešinti įvairioms bakterijoms ir
virusams (susilpnėja imunitetas), prasideda lėtinis uždegimas. Lėtinio
vidurinės ausies uždegimo priežastis yra besikartojantis, nepakankamai gydomas
ūminis uždegimas.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas prasideda tuomet, kai į vidurinę ausį iš
nosies pro klausomąjį vamzdį patenka bakterijų. (Rečiau – bakterijos patenka
su krauju).
Ūminis vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda antrą trečią slogos
dieną, kai kūdikis ar mažas vaikas serga „peršalimo ligomis”. Požymių stiprumas
priklauso nuo organizmo sugebėjimo kovoti su ligos sukėlėjais ir ligos, kurios
metu atsirado vidurinės ausies uždegimas, sunkumo.
Dažniausios ligos priežastys:
– „peršalimo ligos”, pvz., sloga, nosiaryklės, ryklės, balso plyšio uždegimas,
sinusitas;
– nemokėjimas taisyklingai išpūsti (nusišnypšti) nosį, t.y. kai vaikas pučia
staigiai ir stipriai, per platų ir trumpą klausomąjį vamzdį gleivių iš nosies
pakliūva į vidurinę ausį;
– iškrypusi nosies pertvara;
– yra adenoidų („polipų”);
– trumpas ir platus kūdikių ir mažų vaikų klausomasis vamzdis;
– nemokėjimas atsikosėti ir atsikrenkšti;
– kai sergantis sloga ir nosiaryklės uždegimu vaikas guli (dėl to susikaupia
daug sekreto, kuris lengvai patenka į vidurinę ausį);
– kraujo užkrėtimas (kai uždegimo sukėlėjos įvairios bakterijos) su krauju
patenka į vidurinę ausį.
Būdinga:
karščiavimas, temperatūra dažnai – 39°C;
kūdikis (mažas vaikas) dirglus, neramus, blogai, paviršutiniškai miega;
pablogėja apetitas, net atsisako valgyti;
muistosi, sukioja galvą į šonus, lyg ieškodamas patogios padėties;
liečia ausis, griebiasi už jų be priežasties;
dažniau ir skysčiau tuštinasi;
iš ausies neretai pasirodo nemalonaus kvapo išskyrų. Joms pasirodžius, mažylis
tampa ramesnis;
Kai organizmo atsparumas yra sumažėjęs bei gydyti pradedama pavėluotai, gali
atsirasti pavojingų komplikacijų, pvz., speninės ataugos, vidinės ausies,
smegenų bei jų dangalų uždegimas, kraujo užkrėtimas.
Kaip padėti:
– prasidėjusi sloga intensyviai gydoma, pvz., atsiurbiant iš nosies gleives. Jei
gydytojas paskyrė, į kiekvieną jos landą, atsiurbus gleives, reikia lašinti po
1-2 lašus gleivinę sutraukančių vaistų, ne dažniau kaip 2-3 kartus per parą (suaugusiesiems
skirti vaistai vaikams netinka);
– sloguojantį kūdikį (mažą vaiką) migdykite pusiau sėdimoje padėtyje;
– ant ausų uždėkite šildomąjį kompresą arba šildyklę;
– duokite temperatūrą ir skausmą mažinančių vaistų.
Ką daryti:
– esant nors keliems minėtiems ligos simptomams (dažniausiai visų iš karto
nebūna), nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją, nelaukiant vakaro ir nakties,
t.y. laiko, kai skausmas sustiprėja;
– kol gydytojas neapžiūrės ligonio, į ausis nelašinti jokių vaistų;
– kūdikį žindyti bei maitinti dažnai ir po truputį, nes valgant skausmas
sustiprėja, dėl to ligonis gali atsisakyti valgyti, o pradėjęs valgyti
pravirkti, mesti žįsti krūtį arba buteliuką;
– tiksliai vykdyti gydytojo paskyrimus, pvz., pakartotinai pasirodyti, kai
gydytojas patars tai daryti, nesvarbu, kokia vaiko savijauta. Jei vaiko būklė
pablogėja, būtina kreiptis anksčiau nurodyto laiko;
vaiką gydyti tik tais vaistais ir tiek laiko, kaip pataria gydytojas;
– įtarus, kad po ūminio vidurinės ausies uždegimo susilpnėjo vaiko klausa,
nedelsiant į gydytoją reikia kreiptis pakartotinai;
– niekada nelašinti jokių lašų į ausį, jeigu iš jos pasirodė išskyrų;
– šildyti ausį. Ausies šildymas ramina skausmą, padeda greičiau praeiti
uždegimui.
Tai daroma taip:
Vaiką skaudama ausimi paguldykite ant šildytuvo, pridengto plona švarios
medžiagos skiaute. Vaikai, ypač maži, yra nekantrūs ir ilgiau kaip keletą
minučių ant šildyklės nepaguli, todėl neretai juos nešiojant šildyklę reikia
glausti prie ausies ir pan.;
– arba ant ausų uždėkite storą vatos sluoksnį, prieš tai sušildžiusios ją ant
virdulio dangčio, ir užmaukite gerai priglundančią kepuraitę;
– arba ant ausų uždėkite šildomąjį kompresą. Jis daromas taip: švaraus lininio
ar medvilninio audinio gabalėlyje padarykite ausies kaušelio dydžio skylutę.
Pro ją iškiškite kaušelį, nes kompresas turi būti glaudžiai apdėtas aplink
kaušelį, o ne ant jo. Ant ausies kaušelio dėkite storą kompresinės vatos
sluoksnį – jis turi uždengti didesnį plotą negu kompresas aplink ausį. Tada
aptvarstykite. Kompresą laikykite apie 1 val. Užmigusio vaiko nežadinkite,
palaukite, kol pabus. Ant ausies šildomąjį kompresą galite dėti 3-4 kartus per
parą.
Kaip išvengti:
Vaikas rečiau sirgs vidurinės ausies uždegimu, jei:
– kuo ilgiau žindysite, nes su motinos pienu jis gauna organizmą stiprinančių
medžiagų, kurių nėra jokiame kitame maiste. Motinos piene yra medžiagų, kurios
neleidžia bakterijoms bei virusams prilipti prie nosiaryklės gleivinės ir
patekti į vidurinę ausį;
– dirbtinai maitinamą kūdikį (mažą vaiką) maitinimo metu laikykite 45° kampu ir
net stačiau;
– nerūkykite prie vaikų, nes įrodyta, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau peršąla
ir serga ausų uždegimu negu nerūkančių;
– jei 2-3 metų ar net vyresnis mažylis, pradėjęs lankyti ikimokyklinę vaikų
įstaigą (darželį), kelis kartus susirgo vidurinės ausies uždegimu, nebeveskite
jo į kolektyvą, o, prasidėjus vasarai, intensyviai pradėkite grūdinti, kad jis
rečiau sirgtų „peršalimo” ligomis.
„Mamos žinynas” 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA