Autizmo gydymą lydi mitai

Autizmo gydymą lydi mitai

Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Profilaktinės medicinos katedros docentė Europos autizmo visuomenės
sveikatos aljanso narė daktarė Liudvika Starkienė

4 faktai apie autizmą:

1. Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi
socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimai, elgesio bei interesų
ypatumai.

2. Autizmo sutrikimų spektras itin platus – nuo atitolusių, savo
uždarame pasaulyje gyvenančių iki ypatingų gebėjimų ir talentingų
asmenų.

3. Europos autizmo asociacijos duomenimis, autizmo spektro
sutrikimai nustatomi 1 iš 167 vaikų, JAV ligų kontrolės ir
profilaktikos centro duomenimis, – 1 iš 110 vaikų.

4. Autizmo sutrikimą galima įtarti jau metukų, o nustatyti diagnozę 1,5-2 m. mažyliui.

Autizmo spektro sutrikimai :

• Vaikystės autizmas, kai vaikučiai nekalba (arba sunkiai suprantamai), gyvena savo pasaulyje ir jų galimybės įsilieti į visuomenę itin menkos.

• Aspergerio sindromas. Šiuo atveju vaiko protiniai
  gebėjimai (IQ) yra geri arba net didesni negu bendraamžių, tačiau
  šlubuoja socialiniai įgūdžiai. Neretai vaikai domisi tik tam tikra
  siaura sritimi, pavyzdžiui, sportu, arkliais, kompiuteriu ir kt. Tą
  sritį jie išmano nuo A iki Z, o bendrauti kitomis temomis sunku.

• Turintys autizmo bruožų. Tai nėra diagnozė, tačiau kolegos ar namiškiai įvardija juos kaip „keistokus“, „savitus“, ekscentriškus.

Kas yra įrodymais pagrįsta medicina?

Mūsų visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad jei tyrimas apie
vaistus ar gydymo būdus yra išspausdintas internete ar spaudoje, tai jau
mokslas. Toli gražu! Moksliniai straipsniai yra tik tie, kurie
spausdinami recenzuojamuose žurnaluose, juos peržiūri recenzentai ir
patvirtina redakcinė kolegija. Įrodymais pagrįsta medicina – tai
ne pavieniai moksliniai straipsniai, o jų sisteminės apžvalgos.
Surenkami ilgo laikotarpio moksliniai tyrimai (jiems taikomi griežčiausi
atrankos kriterijai), išanalizuojami ir pateikiami aukščiausio lygio
įrodymai.

Ką įrodymais pagrįsta medicina sako apie autizmą?

Vienas ankstyviausių autizmo požymių – kūdikis nežiūri į akis.

Tiesa

Kūdikis neprivalo visą laiką spoksoti į mamą, bet jei nėra akių
kontakto arba žvilgsnis keistas (lyg pro šalį), tai gali išduoti
autizmą. Pirmuosius autizmo požymius tėvai gali pastebėti pirmais vaiko
metais: jis nečiauška, neatsako šypsena į šypseną, menkai reaguoja į
vardą, kartais atrodo, kad net neprigirdi, autizmą išduoda padidėjęs ar
sumažėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (garsui, šviesai), savitas
domėjimasis žaislais, jų dalimis (pvz., mašinos rato sukimas, žaislų
rikiavimas į eilę ar dėliojimas tam tikra tvarka). Antraisiais metais
išryškėja noro dalytis bendra veikla ir dėmesiu su kitais stoka,
atsilieka kalbos raida, būdingi smarkūs įniršio priepuoliai, pasireiškia
prisirišimas prie ritualų, pvz., visuomet turi eiti į parduotuvę tuo
pačiu keliu, taip pat tampa išrankus maistui ir nenori naujų patiekalų,
pastebimi keisti, stereotipiniai judesiai (plasnojimas, lingavimas).

Autizmo priežastys genetinės kilmės.

Tiesa

Manoma, kad autizmą gali sukelti kelios genų kombinacijos, todėl jo itin platus spektras –
nuo genialių iki sunkiai besiorientuojančių aplinkoje žmonių.
Jungtinėje Karalystėje 1995 m. atlikto tyrimo duomenimis, vienam dvynių
nustačius autizmą autizmo spektro sutrikimai buvo nustatyti apytiksliai
90 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Kad ir kaip būtų,
autizmo atvejai, kai genetinės priežastys aiškios, sudaro tik 10-15
proc. Kitais atvejais priežastys mokslininkams kol kas lieka nežinomos,
manoma, kad autizmą gali lemti dar nenustatyti genetiniai veiksniai,
aplinkos veiksniai arba jų deriniai.

Delfinų terapija yra vienas iš autizmo gydymo būdų.

Mitas

Deja, įrodymų nėra. Pavieniai tėvų subjektyvia
nuomone besiremiantys pasakojimai ar net tyrimai nėra įrodymais pagrįsta
medicina. Be abejo, galima kalbėti apie teigiamus vaiko psichoemocinės
būklės pokyčius, tačiau jie bus trumpalaikiai, tad tėveliai, kurie iš
delfinų terapijos tikisi stebuklo, klysta. Be to, delfinai nėra
pliušiniai žaisliukai, kad patiktų visiems vaikams. Vieniems patinka,
kitiems – ne. Taigi tai gali būti maloni laisvalaikio leidimo forma,
kaip ir, tarkime, išvyka prie jūros.

Autizmą gali sukelti skiepai, ypač tymų, parotito ir raudonukės (MMR) vakcina.

Mitas

Ši teorija išplito, kai 1998 m. viename prestižiškiausių žurnalų „The
Lancet“ buvo paskelbtas gydytojo A.Wakefieldo tyrimas, kad šie skiepai
ir juose esanti medžiaga tiomersalis sukelia autizmą. Ilgai tuo tikėta,
nors diskusijų, kad tyrimas buvo atliktas neetiškai, buvo visada. Taškas
istorijoje padėtas 2010 m., kai Jungtinės Karalystės medicinos taryba
po ilgo procesinio nagrinėjimo padarė išvadą, kad gydytojas, turėdamas
tam tikrų interesų, suklastojo tyrimo rezultatus. Iš jo atimta licencija
verstis gydytojo praktika, o tyrimas išbrauktas iš žurnalo archyvų.
Taip pat buvo atlikti ir keli kiti tyrimai, paneigiantys ankstesnę
nuomonę. Danijoje buvo ištirta daugiau kaip pusė milijono vaikų,
paskiepytų ir neskiepytų MMR skiepu. Jokio skirtumo nepastebėta – ir
tarp vienų, ir tarp kitų sergančių autizmu dalis nesiskiria.

MMR vakcina vaikai skiepijami metų ir penkių mėnesių, o pirmieji
autizmo požymiai pasireiškia kaip tik panašiu metu, gal todėl tėvai
linkę kaltinti skiepus. Informatyvūs tyrimai, leidžiantys nustatyti
pirmuosius autizmo požymius, yra „namų kino tyrimai“. Naudojama filmuota
medžiaga, kai tėvai filmuoja vaikus jų pirmojo gimtadienio proga (prieš
juos skiepijant MMR skiepais) ir anksčiau. Namuose filmuotų vaikų,
kuriems buvo diagnozuotas autizmas ir jiems šis sutrikimas nebuvo
nustatytas, medžiaga buvo užkoduota ir parodyta vaikų raidos
specialistams. Autizmo požymius vaikams specialistai pastebėjo anksčiau,
negu kai kurie tėvai įtarė juos esant, o MMR skiepai buvo atlikti
vėliau.

Autizmą galima išgydyti iš organizmo pašalinus sunkiuosius metalus.

Mitas

Ši teorija ypač „mėgstama“ Rusijoje, esą pašalinus iš organizmo
sunkiuosius metalus vaikas pasveiks. Šis mitas gali būti pavojingas
vaikų sveikatai ir netgi gyvybei. JAV maisto ir vaistų administracija
praėjusių metų pabaigoje įspėjo aštuonis vaistų gamintojus apie chelatų
(preparatų, šalinančių sunkiuosius metalus iš organizmo) keliamą pavoją.
Šie gamintojai klaidina vartotojus, kad chelatai gali būti pasitelkiami
gydant autizmą, širdies, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. JAV
registruoti keli atvejai, kai vaikai mirė, nes buvo bandyti „gydyti“
šiais vaistais nuo autizmo.

Autizmą gydo dietos.

Mitas

Populiariausios dietos yra be glitimo (grūdų baltymo)
ir kazeino (pieno baltymo). Dar kalbama apie becukrę dietą. Jų
šalininkai sako, kad nustojus vartoti šias medžiagas pagerėja autizmo
sutrikimą turinčio vaiko elgsena, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai,
skatinama kalbos raida. Tačiau įrodymais pagrįsta medicina tokius
teiginius visiškai paneigia. Glitimo dieta padeda, kai vaikui nustatyta
celiakija, liga, kai organizmas netoleruoja glitimo arba esant
alergijai. Tačiau tai sprendžia gydytojas, atlikęs tam tikrus tyrimus.
Omega-3 žuvų taukai, vitaminas A, vitamino C, probiotikų, melatonino,
įvairūs mineralai taip pat neturi įtakos autizmo sutrikimui.

Nuo autizmo vaiką galima išgydyti.

Mitas

Deja, šiuo metu tai mitas. Autizmas vaistais negydomas, jie skiriami
esant gretutinėms diagnozėms. Pavyzdžiui, dažnai autizmą lydi
epilepsija, kuri vaistais yra gana efektyviai kontroliuojama. Arba
hiperaktyvumo sindromas, taip pat koreguojamas vaistais. Autizmas nėra
liga, tad jos išgydyti neįmanoma. Nuo ligos pasveiksti, miršti arba ji
tampa lėtinė. Autizmas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas.

Autizmas – netinkamo tėvų auklėjimo padarinys.

Mitas

Kadangi autizmo sutrikimą turintys vaikai neretai nekalba, jiems
sunku išreikšti norus ir jausmus, pasitaiko pykčio proveržių. Jei jie
nutinka viešoje vietoje, galima išgirsti replikų, kad „tėvai nemoka
auklėti vaikų“. Autistams būdingas nerimas, kuris sustiprėja naujoje
vietoje, patekus į nežinomą vaizdų ir garsų aplinką. Labai jautrūs jų
regos ir klausos jutimai. Tarkim, apsilankymas parduotuvėje autistui
gali tapti tikru išbandymu.

Autistams padeda įvairios ugdymo ir elgesio terapijos.

Tiesa

Tai ilgas ir sunkus darbas, kuriam reikalinga ne tik specialistų
pagalba, bet ir šeimos pasiaukojimas. VUVL Vaiko raidos centre taikoma
struktūrinio mokymo pagal TEACCH metodiką programa. Autizmo sutrikimą ir
kitus raidos sutrikimus turinčius vaikus auginančias šeimas vienijanti
asociacija „Kitoks vaikas“ taiko taikomosios elgesio analizės metodiką.
Pagal ją autizmo sutrikimų turinčius vaikus galima daug ko išmokyti ir
jiems padėti įsilieti į visuomenę. Pasaulyje taikoma ir daugiau kitų
autizmo terapijų, tačiau jos pasiteisina maždaug pusei visų vaikų. Deja,
mokslininkai kol kas negali atsakyti, kuri konkreti metodika efektyvi
konkrečiam vaikui.

Metodikų taikymo sėkmė labai priklauso nuo to, ar sunkus sutrikimas,
kuo jaunesniam vaikui jis nustatomas, tuo geriau, ar efektyviai taikoma
programa. Kanadoje, Australijoje, pusėje JAV valstijų programos
autistams yra finansuojamos valstybės. Valstybei yra pigiau vaikams
suteikti galimybę įsilieti į visuomenę, nei visą gyvenimą jiems mokėti
neįgalumo pašalpas.