Šių metų balandžio 29 dieną minima 14-oji Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Šiai dienai paminėti Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 5 d. organizuoja apskritojo stalo diskusiją, kurios pagrindinis tikslas – nustatyti problemas, susijusias su valstybiniu triukšmo valdymu Kauno apskrityje, ir skatinti institucijų bendradarbiavimą.

Renginyje planuoja dalyvauti Valstybinio aplinkos sveikatos centro, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno visuomenės sveikatos centro, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno apskrities savivaldybių administracijų atstovai.

Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

Paprastai triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą žmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Triukšmo pavojingumą nulemia ne tik jo intensyvumas. Taip pat labai svarbi poveikio trukmė. Triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis dirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus charakterį ir jo elgesį, skatina individo grubumą bei agresyvumą. Daugelio šalių ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl dabartinės visuotinės „triukšmo epidemijos”, ypač dėl stipraus, impulsinio monotoniško muzikinio triukšmo, net 30–40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14–20 m., klausa yra pažeista. Pažymėtina, kad dalinis klausos netekimas sukelia ne tik daug psichologinių problemų, bet apsunkina ir socialinę individo adaptaciją, apriboja profesinį tinkamumą. Klausos pakenkimai gali būti absoliuti kliūtis jaunuoliui pasirenkant profesiją. Neprigirdintis jaunuolis negalės pasirinkti muziko, vairuotojo, įrengimų bei aparatūros derintojo ir daugelio kitų profesijų.

Triukšmo problema Kauno apskrityje sprendžiama remiantis triukšmo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais, Valstybine triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 m. programa, taip pat pradėta kurti triukšmo valdymo sistema.
2006–2007 m. Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliktas triukšmo strateginis kartografavimas (nustatyta triukšmo sklaida nagrinėjamoje vietovėje ir įvertintas atitinkamo triukšmo lygio veikiamų žmonių skaičius) Kauno mieste ir pagrindinių Kauno regiono kelių ruožuose (Vilnius – Kaunas – Klaipėda (102,90 – 114,54 km) ir Kaunas – Zarasai – Daugpilis (5,95 – 14,04 km), kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto priemonių. Strateginio kartografavimo duomenimis, 26,5 tūkst. gyventojų yra veikiami didesnio nei 65 dBA ekvivalentinio garso lygio, kurį skleidžia automobilių, geležinkelių ir pramoninės veiklos triukšmas. Šalia pagrindinių kelių (už aglomeracijos ribų) gyvena 2,3 tūkst. gyventojų, kuriuos veikia triukšmo ribinius dydžius viršijantis automobilių transporto triukšmas.

Valstybiniame triukšmo valdyme, didelį vaidmenį atlieka savivaldybių administracijos. Įgyvendinant Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 m. programos 2007–2008 m. priemonių planą, Kauno m., Kaišiadorių r. ir Birštono savivaldybės yra nusistačiusios tyliąsias zonas; dauguma savivaldybių yra patvirtinusios Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles bei Triukšmo prevencijos veiksmų planus. Kauno m., Kėdainių r., Kaišiadorių r. savivaldybės yra nustačiusios, kad 4108 žmogus gyvena geležinkelių sanitarinėje apsaugos zonoje (100 m nuo kraštinio geležinkelio bėgio).

Kauno apskrityje organizuojamas racionalaus transporto eismo reguliavimas gatvių tinkle, reguliuojant transporto srautus, statomi nauji kelio ženklai, šviesoforai, remontuojami ir statomi tiltai, viadukai. Kauno m. ir Kėdainių r. savivaldybės yra patvirtinusios gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones. Triukšmo strateginio kartografavimo būdu nustatyti triukšmo lygiai šalia mokyklų, ikimokyklinio ugdymo, gydymo įstaigų ir ligoninių. Prisidedant prie triukšmo lygio mažinimo, mokymo ir ugdymo įstaigose langai keičiami į sandaresnius.
 

Siekiant numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus, siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį Kauno apskrities gyventojams, Kauno regiono plėtros iki 2013 metų planas yra papildytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėmis.
 

Kauno apskrities viršininko administracija, vykdydama Triukšmo valdymo įstatyme apskrities viršininkams numatytas funkcijas, atlieka triukšmo prevenciją statybos valstybinės priežiūros metu.
 

Tenka pripažinti – triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus, neteikia savivaldybių institucijoms informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
 

Todėl, siekiant išspręsti problemas, kylančias atliekant triukšmo valdymo funkcijas, pirmiausia būtina pagerinti institucijų, atsakingų už triukšmo valdymą, bendradarbiavimą ir didinti visuomenės supratimą apie triukšmo žalą.

Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjančią triukšmo problemą, ir prisidėti prie jos sprendimo, antrus metus iš eilės kviečia Kauno apskrities gyventoju, dalyvauti akcijoje „Diena be triukšmo“, kurios metu 2009 m. balandžio 29 d. – Tarptautinę triukšmo prevencijos dieną – siūlome visiems išjungti mobiliųjų telefonų garsą ir nenaudoti automobilių garsinių signalų.
 

SAM info