Lietuvoje buvo atliktas išsamus 2004-2006 metais nustatytų limfomų tyrimas. 2006 metais Lietuvos hematologai inicijavo Baltijos limfomų projektą, kurio tikslas – išanalizuoti 2004-2006 metais nustatytų limfomų paplitimą bei gydymo rezultatus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų kraujo vėžio atvejų, maždaug pusė jų yra limfomos (limfinės sistemos vėžys). Daugelis sergančiųjų limfoma gali būti išgydyta arba gyventi kokybišką visavertį gyvenimą. Tam yra būtinos šiuolaikinės diagnostikos technologijos, gydytojų patirtis bei modernios gydymo metodikos.
Atliktas tyrimas Lietuvoje rodo, kad sergamumas limfomomis yra kitoks nei Vakarų Europoje: Lietuvoje daugiau sergama agresyviomis limfomų formomis, o lėtai progresuojančiomis – rečiau.
Lietuvoje maždaug 80% pacientų visiškai pasveiksta nuo pradinių bei tarpinių Hodgkino limfomos stadijų, labai agresyvios Burkitto limfomos bei vaikų ūminės limfoleukemijos. Tačiau tikimybė pasveikti nuo dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios didelių B ląstelių limfomos net ir jaunų pacientų kategorijoje yra vos 50% arba maždaug 15-20% mažesnis nei Vakarų šalyse.
2007-ųjų rugpjūčio 2 d. Privalomojo sveikatos fondo taryba pritarė modernių kraujo ligų diagnostikos metodų apmokėjimo tvarkos ruošimui, o sudaryta darbo grupė paruošė reikiamus teisės aktus. Juos patvirtinus bei naujuosius metodus pradėjus plačiai taikyti, turėtų žymiai pagerėti kraujo ligų stebėsena bei gydymo vertinimas, o kartu ir kokybė. Pabrėžtina, kad modernių gydymo metodų prieinamumas taip pat didėja.
Baltijos limfomų projekto dėka pirmą kartą šalies mastu yra atlikta išsami ir detali analizė, kurioje sistemingai įvertinti kraujo vėžiu sergančiųjų diagnostikos, gydymo rezultatai bei medicininės priežiūros kokybė.