+1
-0
+1
Bulvės

BULVĖS

Bulvės, tai daržovė, kurią rastume kiekvieno namuose.
Šviežios bulvės yra vertingiausios organizmui, tik reikia žinoti kaip jas
paruošti, kad išliktų naudingų medžiagų išliktų kuo daugiau. Bulvėse yra
vitamino C, B grupės vitaminų, vitamino K, PP ir karotino-provitamino A, kurio
daugiau gelsvos spalvos bulvėse. Bulvėse daug mineralų, pavyzdžiui kalis, kurio
yra beveik du kartus daugiau nei kitose daržovėse, jis neleidžia organizme
kauptis skysčiams. Nemažai bulvėse ir fosforo, kalcio. Yra jodo, labai svarbaus
skydliaukei, magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto.

Bulvės yra labai kaloringos, 100 g bulvių yra apie 83
kcal, beveik 3 kartus daugiau nei kitose daržovėse. Tačiau nevertėtų to
išsigąsti, valgant bulves saikingai galima laikytis net bulvių dietos, kurios
skiriamos sergantiems širdies, kraujagyslių ir inkstų ligomis. Ši dieta vadinama
kalio dieta, nes bulvėse gausu kalio, kuris būtinas žmogaus organizmui. Jei
valgysite keptas orkaitėje su lupenomis bulves pasigardindami liesu jogurtu
arba varške, tikrai nenutuksite.

Kadangi bulvėse gausu A, E ir C vitamino, norint juos
visus pasisavinti bulves ruoškite su sūriu ir kiaušiniais. Bulves turi ir
šlapimą varančių savybių, išvalo organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Bulvėse
esantis magnis stiprina širdį bei nervų sistemą.

Svarbu žinoti, kad visi vitaminai ir naudingos medžiagos
kaupiasi viršutiniame bulvės sluoksnyje, todėl peiliu lupdami bulves, tai
darykite kruopščiai, nes su storu lupenos sluoksniu nupjaunate visus vitaminus.
Geriausias būdas išsaugoti visus vitaminus 
– virti ir kepti bulves su lupenomis, kruopščiai nuplovus. Apdorojant
bulvę termiškai, žievelė neleidžia pasišalinti tirpioms, organizmui naudingoms
medžiagoms, nors lupenose baltymų sumažėja 10-20 proc., bet viduje baltymų 8-10
proc. padaugėja. Kiekvienas gerai žino, kad tokių bulvių skonis primena
keptas bulves ant laužo. Bulvių negalima laikyti šviesioje patalpoje, nes po
odele greitai susidaro šviesiai žalios spalvos nuodingų komponentų, alergiškiems
žmonėms sukeliančių ligą. Pažaliavusias bulves visada reikia išmesti, nes
bulvėse esantis nuodas – solaninas gali netgi sukelti galvos skausmus, pykinimą,
viduriavimą ir netgi sulėtinti psichines reakcijas.

Jei mėgstate valgyti bulves su duona, nemeskite šio
įpročio, nes šis derinys duoda tris nepakeičiamas amino rūgštis: liziną,
metioniną ir cisteiną. Tačiau jei esate pratę valgyti bulves su mėsa,
žuvimi ir grybais, to daryti nepatariama, kad ir kaip skanu būtų. Toks krakmolo
ir baltymų derinys kenkia sveikatai. Kai kuriems iš karto pradeda pūsti
vidurius. Todėl baltyminiams produktams geriau ruošti garnyrus iš nekrakmolingų
produktų. 

Liaudies
patarimai

·        
Bulvių sultys. Šios
daržovės sultys efektingai gydo virškinamojo trakto ligas, vidurių užkietėjimą.
Jei jūsų organizmui trūksta kalio, pasigaminkite kokteilį. Jums reikės žalios
bulvės, morkos, salierai, petražolės ir špinatų. Iš lygių dalių produktų
išspauskite sultis ir gerkite po puse litro per dieną, geriausiai tai daryti iš
ryto. Šis kokteilis tiks jei laikotės iškrovos dietos.

·        
Geriant atskirai
bulvių sultis rekomenduojama vartoti po 0,5 stiklinės likus 20 minučių prieš
valgį. Bulvių sultys pasižymi skrandžio rūgštingumo mažinimu, malšina vėmimą,
pykinimą, palengvina opų gijimą.

·        
Bulvių sultys gydo
moterišką ligą gimdos miomą. Šios ligos profilaktikai patariama gerti po
100-200ml sulčių 3 kartus per dieną ir taip daryti apie 3 savaites.

·        
Jei nusideginote,
uždėkite šaltos bulvės griežinėlį ant skaudamos vietos, bulvė ištrauks karštį
ir numalšins skausmą.

·        
Manoma, kad vyrant
norintiems padidinti potenciją verta gerti žalių bulvių sultis.

·        
Jei peršalote ir
skauda gerklę, pasidarykite neluptų virtų bulvių garų inhaliacijas. Greit
išgydysite kvėpavimo takų uždegimus.

·        
Žmonėms, kurie
skundžiasi jautria, išsausėjusia oda, taip pat tinka virtų bulvių garai. Išgarinamas
veidas procedūrų metu gauna drėgmės, atsiveria poros.

·        
Dėl savo
kaloringumo ir didelio angliavandenių kiekio bulvės laikomos netinkamu maistu
diabetikams. Iš tikrųjų bulvių krakmolas greitai suskaidomas, o pasisavinamas
gana lėtai. Sergant nesunkios formos diabetu galima valgyti bulves. O jų sultys
gali netgi sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ypač esant pradinėms ligos
stadijoms.

·        
Kadangi bulvėmis
gydomas druskų perteklių organizme, rekomenduojama gerti ne bulvių sultis, bet
bulvių nuovirus. Prieš verdant bulves nebūtina jų lupti, tačiau vertėtų jas
supjaustyti, kad į nuovirą patektų kuo daugiau organizmui naudingų medžiagų.

·        
Jei skundžiatės
sąnarių skausmų, jaučiate kad reikia juos „pravalyti“, liaudies medicina
pataria 3 dienas valgyti tik virtas neluptas bulves ir gerti jų nuovirą kiek
galima daugiau.

·        
Jei persideginote
saulėje, jums padės bulvių košelė. Smulkiai sutarkuotą bulvę uždėkite ant
nudegusios odos.

·        
Jei vasaros metu
oda išsausėjo ir atsirado nemėgstamų strazdanų, taip pat dėkite tarkuotą bulvę
ant veido ir laikykite iki 15 minučių.

Bulvės –
sveika ir skanu!

Beveik kiekvienas valgome bulves dažnai, tik kartais
pabosta tas pats nuobodus skonis, todėl pasigaminkite jas taip, kad būtų skanu
ir žinoma sveika.

Bulvių virtiniai su mairūnais. Jums reikės 1,5 kg
nekrakmolingų bulvių, kelių šaukštelių druskos, 1 šaukštelio džiovintų mairūnų
ir 1-2 valgomųjų šaukštų miltų. Išeis 4 porcijos po 370 kcal.

Nuskuskite bulves ir 500 g bulvių, supjaustykite į 4
dalis ir virkite kol visiškai suminkštės. Likusias žalias bulves sutrinkite ar
smulkiai sutarkuokite ir nusunkite, kaip darant cepelinus. Nusunktą skystį
palikite, kad jame nusistovėtų krakmolas. Jau išvirusias ir atvėsusias bulves
sukrėskite į dubenį ir sutrinkite. Jas sumaišykite su nusunktomis žaliomis
bulvėmis ir suberkite mairūną, įdėkite žiupsnelį druskos, nupylę bulvių skystį
išgraibykite krakmolą ir minkykite tešlą.

Iš gautos tešlos
minkykite kokio norite dydžio rutuliukus ir virkite apie 20 minučių ant
vidutinės kaitros ugnies. Galite pasigardžiuoti liesu jogurtu, skanaus!