Buvęs sutuoktinis – draugas ar priešas?

Skyrybos visada skaudžiai paliečia visus šeimos narius. Pedagogai akcentuoja
išsiskyrusios šeimos vaikų pažeidžiamumą, psichologai dažnai sulaukia
išsituokusių žmonių, atsidūrusių sudėtingoje situacijoje, vizitų… Ieškodami
dvasinės pusiausvyros, buvę sutuoktiniai atveria specialistams savo išgyvenimus:
neapykantą buvusiam artimajam, sugriovusiam pasitikėjimą žmonėmis, išsako
gailestį sau, didžiulį nerimą dėl ateities… Dažnas buvęs sutuoktinis,
kamuojamas kaltės jausmo, klausia patarimo, kaip elgtis, kad nenutrūktų jo
santykiai su vaikais, be kurių jis neįsivaizduoja savo gyvenimo… Kaip gyventi
toliau, netraumuojant vaikų?

Sakoma, laikas gydo žaizdas. Bet gydymo procesas dažniausiai skausmingas ir
ilgas. Ar galima ir kaip šį skausmą sumažinti? Kaip po skyrybų išlikti draugais
su buvusiu vyru?

GAL GALIMA SKYRYBŲ IŠVENGTI ?

Dažniausiai skiriamasi triukšmingai. Kaip sakoma – išsidraskoma: skamba stiklai
nuo triukšmo, trankomos durys… ,,Gyvulys, o ne žmogus,“ ,,Vaikus jis matys
kaip savo ausis,“,,Su tokiu charakteriu tegu eina šėko pjauti,“ – rėkiame,
apimtos neapykantos paliekančiam mus dar taip neseniai buvusiam artimiausiam
žmogui.

O juk viskas galėjo būti kitaip…Beveik visos mes jaunystėje turime
susikūrusios vyro idealą – jis pats švelniausias, jautriausias, pats, pats…O
juk ištekame už ,,žemiško“ žmogaus, kurio susiformavęs charakteris, pomėgiai,
idealai dažnai skiriasi nuo mūsų. Mylimasis ateina iš mums nepažįstamos
aplinkos, atsinešdamas savą požiūrį į auklėjimą, į dvasines ir materialines
vertybes.

Teigiama, kad laimingos šeimos pagrindas – gebėjimas gerbti kitą. Svarbu mokėti
sutuoktinį mylėti tokį, koks jis yra. Ir nereikia stengtis jį perdirbti ,,pagal
savo kurpalį.“ Kalbėjimas, bendrai priimtas galutinis sprendimas – štai kas
palaiko darnius šeimos santykius. Reikia ne tylėti, bet išsakyti savo
susierzinimo priežastį. Žinoma, tai turi vykti kultūringai, neskaudinant kito,
analizuojant konkrečią situaciją. Juk mes visi labai skirtingi, tad ir mąstome
kitaip. Kartais tiek vyras, tiek moteris apie tą patį dalyką kalbėdami
nesupranta vienas kito… Jeigu abu sutuoktiniai gerbs vienas kitą, geranoriškai
analizuos nesutarimų priežastis, abu parodys norą gyventi kartu, skyrybų pavyks
išvengti… Bet ką daryti, kai telieka konstatuoti įvykusių skyrybų faktą?

PABANDYKIME SUPRASTI VIENAS KITĄ

Praėjus tam tikram laikui po skyrybų, kai jau galima objektyviai įvertinti
įvykusį faktą, buvusiems sutuoktiniams reiktų susitikti neutralioje erdvėje ir
nuoširdžiai pakalbėti apie nepavykusią santuoką. Paklauskime savo buvusio
partnerio paprastų, bet labai reikalingų dalykų:

Kada aš tave nervindavau ir kodėl?
Ką tu turėjai omeny, sakydamas…
Kaip, tavo nuomone, aš turėjau pasielgti, kai tu…

TAI SVARBU IR TAU

Jums atrodo, kad buvęs sutuoktinis nenusipelnė nuoširdaus pokalbio? Jūs nenorite
jo net matyti? Nusiraminkite. Vadovaukitės logika, kad šis pokalbis naudingas
jums ir judviejų vaikui, skaudžiai išgyvenančiam dėl mylimų tėvų skyrybų. Jis
turi teisę bendrauti su abiem, turi matyti neužgaulius tėvų santykius,
patvirtinančius jūsų teiginį: ,,Nors mudu su tėveliu nebegyvensime kartu, mes
abu labai tave mylime.“ Taigi savo pyktį, širdgėlą būtina nuslopinti.
Paanalizuokime savo išgyvenimus:

Ar aš noriu ir galiu galvoti apie savo vaiko tėvą be pykčio?
Ar aš noriu su buvusiu vyru kalbėtis ramiai?
Ar aš noriu kultūringai su juo bendrauti?
Jeigu į visus klausimus atsakėte teigiamai, tęskime pokalbį.

PRISIMINKITE TAI, KAS BUVO GERA

Sakoma, nėra nei visiškai blogų, nei idealių žmonių. Kiekvienas turime savo ydų
ir privalumų. Sutikę patrauklų žmogų, kuriam pajutome simpatiją, mes žavimės jo
nuoširdumu, jautrumu, paslaugumu… Ydų ilgai nematome arba tikime mylimąjį
perauklėti. Tačiau laikui bėgant nustojame žavėtis savo sutuoktiniu, jo elgesys
vis labiau pradeda nervinti. Pasirodo, jis ir nusišneka, ir netvarkingas, ir
šykštuolis, egoistas…Štai tuo metu, kada sutuoktiniai nebemato vienas kito
gerųjų bruožų, kalba pradeda suktis apie skyrybas.Taigi, norint išsaugoti
santuoką, visą laiką reikia ieškoti teigiamų sutuoktinio bruožų. Netgi įvykus
skyryboms apie buvusį mylimąjį mąstykite kiek galima pozityviau. Tik taip jūs
galėsite palaikyti geranoriškus santykius, kurie ypač reikalingi jūsų vaikui.
Pastarasis jūsų nekenčiamąjį ,,monstrą“ myli ir yra jo mylimas. Tad net po
skyrybų savo ir vaiko labui atsiliepkime apie tėvą pagarbiai, vertindamos jo
privalumus. Žinoma, tai nelengva. Juk jūs jaučiatės įžeista, pažeminta… Bet
pabandykite prisiminti tą metą, kai mylėjote savo vaikų tėvą. Taigi už ką? Kokie
jo bruožai imponavo? Atsimenate, kaip jis puikiai skambino gitara, kokią puikią
kiaušinienę iškepdavo, kaip jis gebėdavo pralinksminti, kokias puikias dovanas
parinkdavo, kaip žavėdavotės jo apsiskaitymu? Nors prisiminimai bus nuspalvinti
kartėlio atspalviu, buvusio sutuoktinio privalumų atrasite nemažai…

YRA UŽ KĄ DĖKOTI IR ATLEISTI

Su buvusiu sutuoktiniu bendrai nueitas kelias neliko be žymės – daug ir gerų
prisiminimų iškyla atmintyje, auga jūsų abiejų meilės vaisius – vaikutis.
Kartais paklajojusi prisiminimų vieškeliais nejučiom pajuntate buvusiajam ir
dėkingumo krislelį. Bet ar įmanoma jam atleisti už tas bemieges naktis, už jo
išdavystę ir t.t.? Labai sunku, bet pabandykite, nes išsivadavusi iš neapykantos
jūs pajusite didžiulį palengvėjimą. Nuo pečių nusimetusi pykčio naštą jūs ramiai
paleisite buvusįjį į visas keturias puses…Žaizdos užgis ir jūs galėsite
objektyviai, be emocijų protrūkio, įvertinti tai, kas įvyko, ir padaryti
išvadas:

Supratau, kad gyventi su nemylimu žmogumi – nusikaltimas.

Visi patirti išgyvenimai leido man suprasti, kad gyvenimas nesibaigė. Dabar aš
gyvenu dėl savęs ir savo vaikučio.

Aš supratau, kad gyvenimas gali būti kitoks, kad dar nepraradau galimybės kurti
naują šeimą, pagrįstą kitokiais santykiais.

NESKUBĖKITE SMERKTI

Tam, kad atleistumėt, reikia laiko suvokimui, kas įvyko jūsų šeimoje, kaip
reikia toliau elgtis ir bendrauti. Dar ilgai kiekvienas vyro skambutis atrodys
įtartinas ir žeidžiantis. Net nepajuntate, kai pradeda vėl šaukte iššaukti savo
skausmą… Nereikėtų į buvusį partnerį žiūrėti kaip į priešą, kurio didžiausias
noras – sugadinti jums gyvenimą. Gal jo skambučiai turi visiškai kitokius
tikslus.
Gal jis :
Suprato padaręs klaidą ir dabar vėl nori sugrįžti į šeimą;

Tik bendraudamas su jumis jis atranda dvasinę ramybę;

Jis jaučia kaltę prieš jus ir nori pats susigaudyti savo jausmuose.

Žinoma, jūs negalite pasiduoti jo žodžių lavinai – dažnai buvusio vyro pažadai
ir lieka tik pažadais. Todėl stebėkite vyrą, analizuokite jo elgesį. Bet
tikriausiai ir jis, ir jūs trokštate vieno – sukurti naujus bendravimo
santykius, dėl kurių nekentėtų vaikai.

AR ĮMANOMA GRAŽIAI BENDRAUTI?

Be abejo, buvę sutuoktiniai gali puikiai bendrauti. Pabandykime paanalizuoti
jūsų teigiamo sprendimo motyvaciją. Taigi aš noriu:

Kad mudu išmoktume ramiai kalbėtis;

Kad abu jaustume atsakomybę už vaikų ateitį;

Kad susitikę neprisimintume praeities skaudulių, o svarstytume tik konkrečias
dabarties problemas;

Kad mūsų santykiai būtų pavyzdys vaikams, kaip galima kultūringai bendrauti ir
iširus šeimai.

Tik pozityviai nusiteikę netraumuosime vaikų ir išsaugosime pagarbą buvusiam
mylimajam.

KALBĖKIME SU VAIKU

Dėl nuolatinių tėvų barnių labiausiai kenčia vaikai. Mažyliai nelaimingi, nes
pačioje brangiausioje erdvėje jie nesaugūs dėl savo ateities. Tad tėvams būtina
vaikams paaiškinti susidariusią situaciją. Vaikai turi žinoti, kad vykstą tėvų
konfliktai neliečia jų – jie tebėra ir visada bus abiejų tėvų mylimi ir
globojami.

Po skyrybų sukurti pozityvius santykius jūs privalote ir dėl savo vaikų, ir dėl
savęs. Jūs išgyvenote skaudų potyrį, kurio niekada nenorėtumėte pakartoti.
Galvokime, kad iš šio patyrimo gims viltis kitaip bendrauti, kurti ir… pradėti
naują gyvenimo etapą.

Pagal užsienio spaudą parengė Marija Eimanienė