Dar neseniai celiakija – patologinis jautrumas glitimui – buvo laikomas labai reta įgimta liga. Nors liga paminėta antrame amžiuje prieš mūsų erą, kai Romos gydytojai įvardijo ją kaip celiakine diateze, susieti su maitinimusi pajėgė tik 1950 metais olandų pediatras Dicke. Jis padarė prielaidą, kad celiakijos simptomai sukelti organizmo reakcijos dėl glitimo. Speciali dieta, labai palengvinanti šios ligos eigą, buvo sudaryta 1952 m. Vaistai nuo celiakijos ir šiandieną vis dar neegzistuoja: vienintelė galimybė yra visą gyvenimą trunkanti dieta be glitimo.
Nors celiakija tiriama jau dešimtmečius, mokslininkai nepasiekė jokio reikšmingo laimėjimo. Tuo pačiu metu per šį laikotarpį ligos dažnis padidėjo beveik 400%. Statistinė analizė parodė, kad 83% atvejų diagnozė pavyko ne iš karto – ne visi gydytojai gerai susipažinę su simptomais.
Be to, anot mokslininkų, yra įvairių padidėjusio jautrumo glitimui laipsnių. Apart įgimto šiuo metu patvirtintas įgytas netolerantiškumas ir alergija glitimui. Ir nors šios formos atsiranda ir vystosi skirtingai, jos visos priskiriamos „celiakinės ligos” diagnozei. Todėl negalima tikėtis, jog nuo gimimo nepasireiškusi, liga niekada neatsiras.
Po medicininės celiakijos ligos koncepcijos persvarstymo statistiniai rodikliai pasikeitė. JAV nacionalinio sveikatos instituto (NIH) duomenimis Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebimas 1/3 gyventojų jautrumas glitimui, o Europos sąjungos šalyse užfiksuotas ligonių pagausėjimas 1,5 karto. Žinoma, galite ignoruoti statistiką, tačiau nekreipti dėmesio į simptomus greičiausiai nepasiseks. Kaip keičiasi sveikatos stovis, susidūrus su celiakija:
–skrandžio sutrikimai, spazmai, pilvo skausmas;
-centrinės nervų sistemos ligos;
-problemos su kepenimis;
-hormoniniai sutrikimai;
-depresija, ryškūs nuotaikos pokyčiai;
-raumenų skausmas, kojų tirpimas;
-vitaminų trūkumas, medžiagų apykaitos sutrikimai (patologinis liesumas ar nutukimas);
-lėtinis nuovargis, nemiga, apatija;
-vystymosi sulėtėjimas (kūdikystėje);
-dermatitas;
-dažni galvos skausmai;
-sumažėjęs imunitetas.
Tai yra tik labiausiai paplitę celiakijos ligos partneriai – simptomai, lydintys ligą, gali būti nesuskaičiuojami.
Maisto produktai, kurių sudėtyje yra glitimo
Atkreipkite dėmesį į maisto produktus, kurių reikėtų vengti dėl didelio kiekio žalingos medžiagos. Ne visi grūdai turi glitimo – pavyzdžiui, ryžių, grikių, kukurūzų, sorų kruopose ir jų produktuose glitimo nerasite, tačiau kviečių, avižų, miežių ir rugių sėklose- pakankamai. Neapsigaukite manydami, kad išbraukę šiuos javus iš dietos, galite atsikratyti nemalonių pasekmių – glitimo galima rasti produktuose, papildytuose minėtais javais. Biskvitai, sausainiai ir kiti kepiniai, makaronai, ledai, kai kurie jogurtai, šokoladas, majonezas, kečupas, sūris ir daugelis kitų maisto produktų sudėtyje turi glitimo, ne mažiau nei avižų košės porcijoje.
Išnagrinėjus lentelę, galima suprasti, kuriuose produktuose yra didžiausios koncentracijos (mažėjimo tvarka) glitimo:
Produkto pavadinimas Glitimo kiekis
Kviečiai 80%
Kviečių kruopos 80%
Manų kruopos 50%
Sausainiai 27%
Miežiai 22,5%
Avižos 21%
Džiuvėsėliai Nuo 20% iki 50%
Biskvitai Nuo 20% iki 40%
Duoniukai Nuo 20% ir daugiau
Rugiai 15,7%
Avižiniai dribsniai 12%
Makaronai 11%
Ledai Nuo 2% iki 20%
Majonezas 2%
Saldainiai, šokoladas 1%
Ir net maistas, skirtas maitinti kūdikius pirmaisiais gyvenimo metais, nėra idealus – glitimo kiekis jame kartais yra kelis kartus didesnis nei suaugusiųjų racione. Pavyzdžiui, grikių, ryžių ir kukurūzų sudėtyje nėra glitimo, bet pusgaminiai, greito gaminimo košės vaikams – dosniai pagardinti šiuo komponentu. 1000 gramų sausoje pieniškoje grikių košėje yra apie 239 mg glitimo, pieniškoje ryžių košėje – 248 mg, o kukurūzų – 210 mg. O juk vaikų skrandukai yra tokie jautrūs maisto komponentams …
10 priežasčių atsisakyti glitimo
Apibendrinant duomenis iš medicininių šaltinių visame pasaulyje, galima padaryti aiškią išvadą: glitimas yra žalingas net tiems, kurie neturi padidėjusio jautrumo baltymui, jau nekalbant apie pacientus sergančius celiakija. Yra bent 10 priežasčių atsisakyti glitimo turinčių produktų:
1.Net diagnozuotas celiakijos nebuvimas nėra garantija, kad organizmas tinkamai reaguoja į šį baltymą.
2.Pomėgis maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo, gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl to žmogus priaugs arba neteks per daug kūno svorio.
3.Per didelis glitimo vartojimas yra viena iš svarbiausių geležies stokos priežasčių, sukeliančių anemiją.
4.Gliuteno neturinti dieta kartais sumažina migrenos priepuolių dažnumą.
5.Gliuteno atsisakymas rekomenduojamas vaikams, turintiems vystymosi vėlavimą.
6.Glitimas yra tiesiogiai susijęs su sunkių vėžio formų atsiradimu.
7.Su amžiumi susijusių smegenų anomalijų dažnumas priklauso nuo dietos: kuo didesnis glitimo vartojimas, tuo didesnė psichinės degeneracijos tikimybė senatvėje.
8.Tam tikrų vaistų vartojimo šalutinis poveikis tęsiasi taip pat, kaip ir reakcija į per didelį glitimo kiekį virškinimo trakte.
9.Priklausomybė nuo maisto nėra mitas! Glitimas sukelia priklausomybę kaip narkotinės medžiagos, nikotinas ir alkoholis.
10.Gliutenu turtingas maistas yra uždegimo priežastis visame kūne.
Žinant šiuos faktus, galima tiksliai ir išsamiai atsakyti į klausimą, kas yra glitimas: tai yra nuodai, kurie lėtai naikina mūsų smegenis, sukelia priklausomybę ir galiausiai susargdina.
Kas gali pakeisti glitimo turinčius produktus
Galite sukurti optimalią dietą sau ir savo šeimai, kuri nekenkia sveikatai. Gliuteno neturintys produktai yra:
daržovės, vaisiai, uogos;
kai kurios grūdų rūšys (grikiai, ryžiai, kukurūzai, soros, bolivinė balanda, burnotis);
sojos, bulvės, grikiai, ryžiai, miltai ir kepiniai jų pagrindu;
linų sėmenys.
Verta pasvarstymui ištrauka iš knygos „Maistas ir smegenys“ įžymaus neurologo David Perlmutter: „Mes skirti būti protingais žmonėmis visą gyvenimą. Manoma, kad smegenys turi veikti gerai iki paskutinio kvėpavimo. Tačiau daugelis iš mūsų klaidingai tiki, kad su amžiumi kognityviniai gebėjimai turėtų mažėti. Mes tai suprantame kaip neišvengiamą senėjimą, kaip raukšlių atsiradimą ar klausos praradimą. Tiesa ta, kad dabartines ligas lemia gyvenimo būdas, kuris neatitinka mūsų „genetinio” pobūdžio. Bet mes galime tai pakeisti ir grąžinti mūsų DNR į pradinę programą. Be to, mes galime perprogramuoti kai kurią dalį, kad ji veiktų sėkmingiau. Ir tai nėra mokslinė fantastika. ” Taigi, galbūt jūs neturėtumėte dėti į skrandį viską, ką siūlo reklamos ir parduotuvių lentynos? Galų gale, sveikata yra pačių rankose!
Parengė: L.Varanavičienė
