Cukrus
Ką būtina žinoti apie cukrų, kad saldus gyvenimas netaptų ligų priežastimi?
Saikingai vartojamas cukrus suteikia energijos (tiesa, trumpalaikės),
stimuliuoja nervų sistemą, kelia nuotaiką. Artėjant žiemai pajuntame didesnį
norą krimsti saldumynus. Taip yra todėl, kad organizmas šaltuoju metų laiku
gauna mažiau saulės šviesos, jam ima trūkti laimės hormono seratonino. Bene
greičiausias būdas paskatinti jo išsiskyrimą kraujyje – sukrimsti gabalėlį
šokolado. Taigi, trokšdami saldumynų iš tiesų ginamės nuo slogios nuotaikos.
Tiesa, nors cukraus šaukštelis trumpam padės tapti šiek tiek laimingesniais,
daugiau jokios naudos organizmui nesuteiks. Valgomasis rafinuotas cukrus neturi
visiškai jokių mūsų kūnui būtinų medžiagų.
Apie cukraus keliamus pavojus sveikatai žino visi: diabetas, antsvoris,
ėduonis, virškinimo sutrikimai. Be to, prie cukraus be galo greit ir ilgam
priprantama. Mokslinis tyrimas su laboratorinėmis pelėmis parodė, jog graužikai
greičiau ir stipriau priprato prie cukraus, nei prie kokaino. Tad nenuostabu,
kad dabartiniai vaikai, nuo pat mažų dienų maitindamiesi šokoladiniais
batonėliais, bandelėmis ir saldžiais vaisvandeniais, be šių produktų
nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Net viena diena be įprasto cukraus kiekio
užkietėjusiam smaližiui yra didelė kančia.
„Cukraholikų“ organizmas įpranta gauti didelę dozę sukraus. Kas kartą jo
gavus padaugėja energijos, pakyla nuotaika, beveik taip pat, kaip ir vartojant
nelegalius narkotikus. Tačiau vos tik cukrus išvirškinamas ir pašalinamas iš
organizmo, nuotaika nuslopsta, pristingama energijos. Tuomet griebiamasi kito
saldėsio. Naktį užkietėję cukraus mėgėjai negali užkandžiauti, todėl blogiau
miega, rytais jaučia didelį nuovargį, dirglumą. Jiems taip pat būdingas aukštas
kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, tingumas ar net depresija,
antsvoris ir nuolatinis troškimas kramsnoti. Jei jaučiate šiuos požymius,
galite įtarti, jog esate priklausomi nuo cukraus. Tuomet jo kiekį būtina
mažinti, kol nesulaukėte rimtų sveikatos problemų.
Ką blogo cukrus nuveikia mūsų organizme? Visų pirma, suvalgius saldų
produktą, organizme pažeidžiama rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Saldumynai
„užrūgština“ organizmą. Rūgštinėje terpėje lengviau dauginasi bakterijos ir
virusai. Vadinasi, tampame mažiau atsparūs ligoms. Taigi, cukrus silpnina mūsų
imunitetą. Būtent dėl to, nors žiemą norisi kuo daugiau saldėsių, jų reiktų
atsisakyti ar bent jau suvalgyti mažiau. Rūgštys kaltos ir dėl ėduonies bei
kitų dantų ligų atsiradimo. Suvalgę saldumyną burnoje sudarome rūgštinę terpę,
rūgštis tirpdo emalį ir padeda daugintis dantis atakuojančioms bakterijoms.
Negana to, cukrus gali tapti virškinimo sutrikimų priežastimi, mat žarnyne
sukelia rūgimo ir puvimo procesus, trikdo virškinimą.
Kodėl nuo cukraus tunkama? Nes cukrus labai kaloringas, o su juo gautas
kalorijų perteklius paverčiamas riebalais. Be to, cukraus mėgėjai dažnai
saldumynus valgo žiūrėdami televizorių, sėdėdami prie kompiuterio, dirbdami
biure ar mokydamiesi. Galima pastebėti tendenciją, kad smaližiai retai būna
judrūs. Juk cukraus suteiktos energijos antplūdis trumpalaikis, o po jo ateina
nuovargio banga, kurios metu norima pasėdėti ar prigulti. Taigi, kaloringas ir
apgaulingo veikimo cukrus greit užaugina vieną kitą papildomą kilogramą. O su
antsvoriu netrunka ateiti ir širdies bei kraujagyslių ligos.
Naujausi tyrimai parodė, jog nuo cukraus greičiau senstama. Cukrus
organizme padidina toksinių medžiagų kiekį, vadinasi teršia mūsų kūną. Toksinai
pažeidžia ląsteles, trukdo jų atsinaujinimui, dėl to greičiau senstama, lėčiau
sveikstama. Dėl tos pačios priežasties cukrus laikomas vienu iš vėžinių
susirgimų riziką didinančių veiksnių.
Kaip vartoti cukrų? Visų pirma netikėkite, jog kuri nors cukraus rūšis yra
sveikesnė – tiek baltasis, tiek rudasis cukrus yra tos pačios cheminės sudėties
ir vienodai kenkia organizmui. Žinoma, mūsų kūnas įpratęs susidoroti su
kasdienėmis įvairių nuodų dozėmis. Taigi ir pora šaukštelių cukraus per dieną
nepadarys didelės įtakos sveikatai. Tačiau, kas per daug – tas veda į ligą. Tiesa,
protingiausia cukraus ir saldumynų išvis atsisakyti. Tačiau, jei negalite to
padaryti, pakeiskite cukrų medumi, o saldėsius – šviežiais ar džiovintais
vaisiais. Jei vis tiek trokštate „kitokio“ saldumo, apsiribokite per dieną
suvalgydami kelis gabalėlius juodojo šokolado. Jei nenorite nutukti, stebėkite,
kad iš saldumynų gautumėte ne daugiau kaip 200 kcal. per dieną.
Kai kurie dietologai saldumynus rekomenduoja kaip „priedą prie
savaitgalio“. Nors žmogaus organizmui cukrus nėra reikalingas, psichologiškai
kur kas lengviau ištvertume nesmaližiavę, jei žinotume, kad vieną dieną per
savaitę galėsime ramiai suvalgyti ledų ar pyrago. Taip pat ir vaikams
saldumynai turėtų būti ne kasdienis, o šventinis ir laisvadienių maistas.