Darbas ir vaikai: kaip viską suderinti

Ne viena daug dirbanti mama sielojasi, kad vaikams skiria per mažai dėmesio, nes gerai dirbti ir tinkamai auklėti vaikus ne taip jau lengva.

Pasak psichologų, kaltės jausmas, jog mažai bendraudami su vaiku negali savęs laikyti puikiais tėvais, persekioja ne vienus tėvus.

Daugelis tėvų paprastai tik pasidomi, ar vaikas pavalgė, paruošė pamokas ir pan., o pasikalbėti apie vaikiškas, bet jam labai svarbias problemas, deja, - ne. Tad jau vaikystėje išmokstama apie savo išgyvenimus niekam nepasakoti, nes jie nieko nedomina. Tuo tarpu psichologai primena, jog svarbi ne bendravimo kiekybė, o kokybė ir siūlo laikytis keleto sėkmingo bendravimo taisyklių:

Nesineškite darbo problemų į namus -

parėję susierzinę namo, negatyvias emocijas išliesite ant namiškių, ir dažniausiai ant vaikų, kurie vargu ar supras tikrąją jūsų pykčio priežastį ir greičiau jaus, kad yra nereikalingi.

Darbas neturi būti svarbiau už vaiką -
kalbėdami apie darbą, nesakykite, kad jis svarbesnis už vaiką, nes vaikas turi būti tikras, kad būtent jis yra pats svarbiausias žmogus pasaulyje, o darbas tik reikalingas ir įdomus.

Laisvalaikį derinkite su šeima -
namų ūkio darbus planuokite taip, kad liktų laiko bendrauti su vaiku ir kad bendras šeimos poilsis jam suteiktų džiaugsmo.

Atidžiai įsiklausykite ką sako vaikas -
įsiklausykite į vaiko kalbą, atkreipkite dėmesį į intonacijas, domėkitės tuo, ką jis pasakoja, stenkitės suprasti jo poelgius - taip klojamas tėvų ir vaikų tarpusavio pasitikėjimo pagrindas, o bendravimo vertė matuojama ne laiko, praleisto kartu, kiekiu, o jo kokybe.

Nebijokite tartis su vaiku -
pasakokite apie savo darbą, dalykitės mintimis ir jausmais, nebijokite pasiguosti vaikui dėl bėdų.

Neprikaišiokite -
neužsiminkite vaikui apie jo materialinę priklausomybę nuo jūsų.