Daugelyje šalių vėžys – antra mirčių priežastis, sekanti po širdies ir kraujagyslių ligų, o ir ateityje epidemiologinės tendencijos nieko gera nežada. Šią diagnozę žmonėms teks išgirsti vis dažniau. Anot specialistų, apie 20-50 proc. mirčių nuo įvairių navikų būtų galima išvengti, jei žmonės pertvarkytų savo mitybos įpročius. 

 

 

 

Tuo tarpu apibendrinus 15 Europos šalių atliktus tyrimus, buvo apskaičiuota, kad nuo 9 iki 19 proc. visų pirmąkart nustatytų piktybinių navikų galėjo lemti nepakankamas fizinis aktyvumas.

Krūties vėžio rizika dėl fizinio aktyvumo mažėja nuo 25 iki 40 proc.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkė Irena Kuzmickienė bei Higienos instituto specialistė Rūta Petrauskaitė-Everatt, kurios apibendrino šioje srityje atliktas studijas, daugelis piktybinių navikų atsiradimą skatinančių veiksnių jau yra nustatyta. Dalis jų susiję su gyvenimo būdu (nutukimas, alkoholio vartojimas, tabako rūkymas), mityba (raudonos mėsos ir gyvulinių riebalų, cukraus vartojimas, nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas). Bei kitais veiksniais, tačiau pastaruoju metu sukaupta daug mokslinių duomenų apie tai, kad, mažėjant gyventojų fiziniam aktyvumui, kitų piktybinių navikų atsiradimą skatinančių veiksnių poveikis stiprėja, todėl rizika susirgti didėja, ir, priešingai, didėjant fiziniam aktyvumui, rizika mažėja.

Ypač daug studijų atlikta tyrinėjant krūties vėžį. „Įrodyta, kad moterų viso gyvenimo fizinis aktyvumas gali sumažinti krūties vėžio riziką nuo 25 iki 40 proc. Fizinis aktyvumas laisvalaikiu gali padėti palaikyti organizmo energetinę pusiausvyrą, išvengti dėl kaloringos mitybos ir sėdimos gyvensenos atsirandančio antsvorio ir nutukimo pavojaus. Kūno riebalų procentinis santykis yra vienas iš pagrindinių ryšį tarp fizinio aktyvumo ir krūties vėžio modifikuojančių biologinių veiksnių“, - teigia autorės Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“.

Pavyzdžiui, Japonijoje didelės apimties tyrimas parodė, kad mažesnė krūties vėžio rizika nustatyta moterims, kurios buvo bent 3 dienas per savaitę laisvalaikiu fiziškai aktyvios. Fizinio aktyvumo poveikio rizikai susirgti krūties vėžiu efektas pasirodė esąs stipresnis moterims, kurios fiziškai aktyvios buvo visą gyvenimą.

Anot mokslininkių, nauji tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išvengti ir ikivėžinių ligų bei gerybinių pakitimų krūties audinyje. Daug tyrimų rodo, kad fizinio aktyvumo apsauginis poveikis priklauso nuo moters kūno masės (KMI). Didžiausia fizinio aktyvumo nauda pasireiškia moterims, turinčioms normalią kūno masę (KMI iki 25 kg/m2).

Tuo tarpu pagyvenusių vyrų rykštė, prostatos vėžys, kaip rodo epidemiologiniai tyrimai, dėl fizinio neaktyvumo gali dažniau grėsti net iki 70 proc. Biologiniai mechanizmai, kuriais galima būtų paaiškinti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir sergamumo priešinės liaukos vėžiu, dar yra nežinomi, nors, manoma, kad jie gali būti susiję su organizmo energetine pusiausvyra, augimo faktoriaus sinteze, imuniteto ir antioksidacinės sistemos pokyčiais.

Fiziškai aktyvių moterų rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra 30 proc. mažesnė

„Storosios (gaubtinės) ir tiesiosios žarnų vėžio rizika siejama su nesubalansuota mityba, kaloringo, daug energijos turinčio maisto vartojimu, tabako rūkymu, alkoholio vartojimu. Šiuo metu sukaupta įtikinamų įrodymų, kad fizinis pasyvumas taip pat didina riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnų piktybiniais navikais. JAV nacionalinio vėžio tyrimų instituto tyrimu nustatyta, kad vyrų sėdimas darbas ir nejudrus laisvalaikis (pvz., daug laiko praleidžiant prie televizoriaus ekrano) didina riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. JAV mokslininkų duomenimis, asmenims, kurie 10 metų dirbo sėdimą darbą, yra 2 kartus didesnė gaubtinės žarnos ir 40 proc. didesnė tiesiosios žarnos rizika“, - teigiama apžvalgoje.

Apskaičiuota, kad, siekiant sumažinti moterų sergamumą gaubtinės žarnos vėžiu 50 proc., reikėtų apie 4 val. vidutinio ir 3 val. intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę. Kitų tyrimų duomenimis, fizinio aktyvumo dažnis yra svarbesnis nei jo intensyvumas, t. y. moterys kiekvieną dieną turėtų bent vieną valandą būti fiziškai aktyvios. Daugelis tyrimų rodo, kad stipresnis fizinio aktyvumo apsauginis efektas pasireiškia vyrams ir nenutukusiems asmenims.

Taip pat daugelis tyrimų patvirtina atvirkštinį ryšį tarp fizinio aktyvumo ir sergamumo plaučių vėžiu. Nustatyta, kad fiziškai aktyvių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20–40 proc. mažesnė negu pasyvių. Nagrinėjant tiek profesinio, tiek ir laisvalaikio fizinio aktyvumo poveikį, yra pastebėta, kad ryšys tarp vyrų fizinio aktyvumo ir plaučių vėžio rizikos yra stipresnis negu moterų.

„Fizinio aktyvumo apsauginis nuo plaučių vėžio poveikis siejamas su plaučių ventiliacijos ir funkcijų efektyvumo gerėjimu, dėl ko plaučiuose susikaupia mažiau kancerogeninių medžiagų. Nors pagrindine prevencine priemone ir paprasčiausiu būdu, siekiant išvengti plaučių ir gerklų vėžio tarp rūkančiųjų, išlieka tabako nerūkymas, tačiau aiškesnis fizinio aktyvumo poveikio
supratimas taip pat gali turėti didžiulę reikšmę plėtojant vėžio profilaktiką“, - teigia apžvalgos autorės.

Tuo tarpu penki naujausi tyrimai patvirtino tamprų ryšį tarp gimdos vėžio ir fizinio aktyvumo. Fiziškai aktyvių moterų rizika susirgti yra apie 30 proc. mažesnė negu neaktyvių. Fizinis aktyvumas gali sumažinti riziką susirgti nutukimu, kuris yra svarbus gimdos kūno vėžio rizikos veiksnys. Visą gyvenimą laisvalaikiu fiziškai aktyvių moterų gimdos vėžio rizika gali būti apie 20–40 proc. mažesnė negu fiziškai pasyvių, didžiausias rizikos sumažėjimas nustatomas intensyviausio fizinio aktyvumo grupėje.

Kasdien sportuoti būtina bent 30 min.

Taigi autorės apibendrino, kad fizinis aktyvumas gali sumažinti riziką susirgti gaubtinės žarnos, krūties ir gimdos vėžiu. Silpnesnis ryšys nustatomas tarp fizinio aktyvumo ir plaučių, priešinės liaukos bei kiaušidžių vėžio rizikos. Duomenys apie fizinio aktyvumo įtaką rizikai susirgti kitų lokalizacijų piktybiniais navikais yra prieštaringi.

Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktose rekomendacijose nurodyta, kad suaugusieji fiziškai aktyvūs turėtų būti bent 30 minučių per dieną 5–7 dienas per savaitę arba nors 20 minučių bent tris dienas jų fizinis aktyvumas turėtų būti labai intensyvus. Kad sumažėtų rizika susirgti piktybiniais navikais vyresniame amžiuje, 5–17 metų vaikai fiziškai aktyvūs turėtų būti bent po valandą kasdien.

„Kiti epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad tiesinės priklausomybės tarp fizinio aktyvumo dozės ir apsauginio poveikio nuo vėžio efekto nėra: labai intensyvių fizinių krūvių apsauginis poveikis yra labai silpnas arba vėžio riziką gali padidinti. Dar nepakanka duomenų apie skirtingo pobūdžio fizinio aktyvumo įtaką sergamumui tam tikrų lokalizacijų piktybiniais navikais. Pvz., bėgimas ar važinėjimas dviračiu galėtų būti veiksmingesnė priemonė“, - teigė mokslininkės.

Lietuvos sveikata