Nors Lietuvoje galima nemokamai išsitirti, ar nesergama krūties vėžiu, šia galimybe nepasinaudoja 70 proc. rizikos grupėje esančių moterų.
Anot gydytojų, taip yra todėl, kad profilaktikos programa palikta savieigai. Tuo metu naujausias tyrimas rodo, kad pačioms moterims informacijos apie krūties vėžį trūksta, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Pusantram tūkstančiui moterų kasmet tenka išgirsti žinią apie aptiktą krūties vėžį. Paguosti gydytojai neturi kuo – sergamumas nors ir ne taip sparčiai kaip Vakarų Europoje, tačiau vis tiek didėja. Ypač serga 50-metės ir vyresnės moterys.
„Krūties vėžys yra dažniausias moters piktybinis susirgimas, jis sudaro 18 proc. visų naujai moterims diagnozuojamų vėžio atvejų“, – sako Giedrė Smailytė, Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja.
50–69 metų moterys, ar neserga, gali nemokamai išsitirti pagal valstybės finansuojamą profilaktikos programą.
Tokių centrų Lietuvoje yra 25, tačiau medikų teigimu, išsitirti ateina vos 30 proc. moterų, kurioms tikimybė sirgti vėžiu yra didžiausia.
Taip esą nutinka, nes valstybė profilaktiką paliko savieigai – nėra vienos įstaigos, kuri koordinuotai rizikos grupę kviestų tikrintis, stebėtų duomenis.
„Programa turi vykti labai organizuotai, koordinuotai. Kiekviena moteris neturi likti nepastebėta, kiekviena turi gauti asmeninį kvietimą pasitikrinti. Dabar moteris Lietuvoje gauna tik tada tą kvietimą, kai ji pati apsilanko pas šeimos gydytoją“, – teigia Onkologijos instituto radiologė Rūta Briedienė.
Tuo metu naujausias tyrimas parodė, kad pačioms moterims žinių apie jų kone sergamiausią ligą trūksta. Mažiausiai žino atokiau gyvenantys žmonės. Beveik kas antram jų žinia apie krūties vėžį prilygsta mirties nuosprendžiui.
Tuo metu, gydytojų tikinimu, jei moterys aktyviau tikrintųsi ir liga būtų aptinkama jos pradžioje, šansą išgyventi turėtų iki 95 proc. moterų.
„Jeigu 1992 m. tik 3-ims proc. Lietuvos moterų buvo atliekamos tausojančios operacijos, o visoms kitomskrūtys buvo šalinamos, šiuo metu maždaug 65-iems proc. moterųkrūtys yra išsaugomos, t.y. maždaug 30 kartų dažniau nei 1992 m.“, – sako Onkologijos instituto tarybos narys Valerijus Ostapenko.
Lietuvoje, nors sergamumas krūties vėžiu didėja, mirštamumą pavyksta išlaikyti stabilų, didėja jis tik tarp vyresnių nei 70 metų moterų.

iMed

Testas: Apie krūtų sveikatą

Moterų lytinės sistemos ligos