Tėvo vaidmens vaiko gyvenime pervertinti neįmanoma, o štai kad jis
retsykiais yra neįvertinamas – visai tikėtina. Kad taip neatsitiktų, laikykitės
10 paprastų rekomendacinio pobūdžio taisyklių, nusakančių tėvo bendravimą su
vaiku.
1. Bendraukite su vaiku nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų. Ir mamos turėtų jiems
suteikti tokią galimybę.
Galite dalyvauti vaiko priežiūroje: keisti sauskelnes, padėti išmaudyti,
pavedžioti, pamaitinti iš buteliuko ir panašiai. Tuo pačiu veiksmus verta
derinti su švelniais žodžiais, kreipiniais į vaiką, šypsena, rašo „Bt-lady“.
2. Svarbi vieta augančio vaiko ir tėvo bendravime tenka žaidimui. Skirtingai nei
mamos, tėčiai linkę rengti energingus, neprognozuojamus žaidimus, kurie vaikams
labai patinka.
Mamoms nederėtų drausti tokių žaidimų tvirtinant, kad žaidimai su tėčiu nėra
panašūs į žaidimus su mama.
3. Tėčiai su savo vaikais daugiau bendrauja viešose vietose – tokiose, kaip
zoologijos sodas ar parkas. Naudinga organizuoti tokias bendras tėčio ir vaiko
išvykas.
Tėčiai, kurie dažnai bendrauja su savo vaikais, tampa svarbia figūra vaikų
gyvenime. Visų pirma, jie inspiruoja elgsenos modelį, kurio vaikas pradeda
laikytis.
5. Kartais tėvai mano, kad bet kokia vaiko veiksmų kontrolė sutrikdys jo
kūrybinį aktyvumą, pakenks savarankiškumui, todėl jie tik bejėgiškai žiūri, kai
vaikas elgiasi taip, kaip jam šauna į galvą.
Kiti tėvai įsitikinę, kad mažasis žmogutis visais atvejais turi elgtis
sąmoningai, kaip suaugęs. Jie kontroliuoja vaiko elgesį visiškai nesuteikdami
jam savarankiškumo.
Jokie tėvų nurodymai (ypač griežti iš tėčio lūpų) neturi peržengti sveiko proto
ribų, turi būti įvertinti vaiko saugumo, nepriklausomybės ir kūrybinės veiklos
poreikiai.
6. Vaikams dera pateikti protingus reikalavimus ir primygtinai stebėti tų
reikalavimų laikymąsi. Reikia leisti vaikui aiškiai suprasti, ko iš jo tikimasi,
ir patiems elgtis nuosekliai. Kartais tėčiai nebendrauja su vaikais, tačiau
jiems prasikaltus, imasi tėvo vaidmens ir baudžia ar nurodinėja.
7. Venkite nepagrįsto jėgos ir grasinimų naudojimo siekiant kontroliuoti vaikų
elgesį. Jų naudojimas vaikams įskiepija analogišką elgesį ir dėl to vėliau jie
gali būti negeranoriški, užsispyrę ar žiaurūs.
8. Draudimus ir peikimus išsakykite švelniai, geranoriškai ir atminkite:
negalima peikti vaiko asmeninių savybių – galima peikti tik atskirus vaiko
poelgius. Todėl derėtų sakyti ne „tu esi blogas“, o „tu blogai pasielgei“, po
draudimo ar kokio nors pabarimo būtina parodyti vaikui teigiamą pavyzdį.
9. Pagirkite vaiką už pasiekimus. Jei vaikui kas nors nepavyksta, padėkite jam
įveikti iškilusias problemas, leiskite pasidžiaugti savo sėkme. Nederėtų girti
už tai, kas nepasiseka. Tai gali deformuoti vaiko savęs vertinimą. Vaiko
pasiekimų vertinimas turi būti adekvatus pasiektam rezultatui.
10. Ir svarbiausia – mylėkite vaiką visa širdimi ir elkitės taip, kad vaikas
niekada to nepamirštų.