Sunku diagnozuoti
Diabetas pasižymi lėta eiga ir jokių nerimą keliančių simptomų ilgai gali nebūti. Atsiradus sveikatos sutrikimų iš pradžių ne visada pagalvojama, kad tai gali būti susiję su šia liga.
Dėl per didelės cukraus koncentracijos kraujyje gali prasidėti nuolatinis įkyrus odos niežulys, daug geriama ir dažnai bei gausiai šlapinamasi, vargina burnos sausumas, gali imti smarkiai didėti arba mažėti kūno svoris. Jei dėl to ir kreipiamasi į specialistą, paprastai tai būna bendrosios praktikos arba odos ligų gydytojas, bet ne endokrinologas, ir imama gydyti visai ne ta liga. Taigi cukrinis diabetas dažnai nustatomas pernelyg vėlai, kai organizmui jau būna padaryta didelė žala.
Anksti diagnozavus diabetą, galima išvengti daugelio ligų, o jei delsiama per ilgai, kyla pavojus patirti infarktą, susirgti hipertonija, ateroskleroze, gali sutrikti inkstų veikla, ima blogai gyti bet kokios žaizdos ir netgi dėl nuolatinio regėjimo silpimo galima visai apakti.
 
Antro tipo diabetas
Žmogaus gyvybei palaikyti būtina energija. Greičiausiai jos suteikia gliukozė (paprastasis cukrus), kurią organizmas gauna su maistu. Iš virškinamojo trakto gliukozė patenka į kraują, bet tam, kad ji pasiektų ląsteles ir organizmas gautų energijos, reikalingas insulinas – kasos gaminamas hormonas.
Jei ši liauka insulino išskiria per mažai arba ląstelės į jį nereaguoja (šis reiškinys vadinamas atsparumu insulinui), cukrus, užuot pasiskirstęs audiniuose ir organuose, kaupiasi kraujyje ir trikdo viso organizmo veiklą. Kai tokia būklė užsitęsia, susergama antro tipo diabetu.
Diabetas gali būti paveldimas, bet labai dažnai juo susergama dėl netinkamo gyvenimo būdo ir nepakankamo rūpinimosi sveikata. Rizika ypač padidėja vyresniems nei 45-erių metų asmenims, nes senėjančios ląstelės silpniau reaguoja į kasos gaminamą insuliną, tad tokio amžiaus sulaukę žmonės turėtų ypač daug dėmesio skirti šios pavojingos ligos profilaktikai.
 
Jei sirgo artimieji
Ypač atidūs savo sveikatai turėtų būti žmonės, kurių seneliai, tėvai, broliai arba seserys sirgo cukriniu diabetu. Ši liga gali būti paveldima, todėl kartą per metus būtina tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Be to, riziką susirgti diabetu dar padidina per didelis kraujospūdis (arba jei jis buvo nustatytas artimiems giminaičiams), nutukimas, širdies veiklos ir kraujo apytakos sutrikimai. Pagal statistiką, kas antro hipertoniko kraujyje gliukozės kiekis yra padidėjęs.
Reguliariai lankytis pas endokrinologą turėtų moterys, kurioms buvo nustatytas nėščiųjų diabetas arba kurių kūdikis gimė didesnio nei 4 kg svorio. Nors nėščiųjų diabetas praeina po kelių savaičių, kai gimsta vaikas, tokioms moterims galimybė susirgti antro tipo cukriniu diabetu yra didesnė.
 
Antsvoris pavojingas
Riebalinio audinio perteklius organizme trukdo insulinui atlikti jo darbą: nors šio hormono nutukimas/4355">nutukusių žmonių kraujyje yra labai daug, gliukozės koncentracija lieka per didelė. Todėl, norint išvengti diabeto, kaip, beje, ir daugelio su antsvoriu susijusių ligų, labai svarbu pasiekti, kad kūno svoris būtų normalus.
Koks jis turi būti, galima sužinoti apskaičiavus savo kūno masės indeksą (KMI), t. y. svorį (kilogramais) padalijus iš ūgio (metrais), pakelto kvadratu. Jei KMI didesnis nei 25, vadinasi, turima antsvorio, o jei šis skaičius didesnis negu 30, žmogus yra nutukęs. Be to, reikia atkreipti dėmesį į savo juosmens apimtį. Moterų ji neturi būti didesnė nei 88 cm, vyrų laikoma normali iki 102 cm. Didesni skaičiai liudija apie pilvo tipo nutukimą ir didesnę riziką susirgti medžiagų apykaitos sutrikimo sukeltomis ligomis.
Pernelyg apkūnių žmonių riebalinis audinys kaupiasi ne tik po oda, bet ir apie kasą, kepenis, žarnyną ir virsta riebiosiomis rūgštimis, kurių perteklius skatina per didelę gliukozės koncentraciją kraujyje. Atsikračius vos keleto nereikalingų svorio kilogramų cukraus kiekis kraujyje sumažėja.
 
Mitybos klaidos
Viena iš diabeto priežasčių – gausus riebalų bei paprastųjų angliavandenių maistas ir nereguliari mityba. Kad nedidėtų kūno svoris ir gliukozės kiekis kraujyje būtų kuo pastovesnis, verta rinktis nekaloringus patiekalus, vartoti daugiau lėtai pasisavinamų angliavandenių.
Vartojant daug paprastųjų angliavandenių cukraus kiekis kraujyje dažnai staigiai padidėja, o netrukus labai sumažėja, ir ima kankinti alkis, todėl nuolat užkandžiaujama ir, deja, tokiais produktais, nuo kurių greitai pasisotinama, t. y. valgoma saldumynų, bulvių traškučių ir pan.
Sudėtiniai angliavandeniai, priešingai, gliukozės kiekį didina pamažu ir visiškai organizmo pasisavinami, nevirsdami riebalų sankaupomis ir suteikdami gyvybinei veiklai reikalingos energijos. Be to, sudėtinių angliavandenių turtingame maiste gausu ląstelienos, kuri pripildo skrandį ir greičiau pajuntamas sotumas, taigi mažiau suvalgoma.
Atskirti, kuriuose produktuose daugiau lengvai pasisavinamų angliavandenių, o kuriuose – sudėtinių, padeda vadinamasis glikemijos indeksas (GI). Maisto, kurio GI didesnis nei 70 (pvz., gliukozės GI yra 100, keptų bulvių – 95, taip pat baltos aukščiausios rūšies miltų duonos ir makaronų, pieninio šokolado, cukraus, sausainių, baltųjų ryžių, bananų, uogienės) diabetikams geriau atsisakyti.
Daug naudingesni produktai, kurių GI yra mažas, tokie kaip rupių miltų duona, neapdoroti ryžiai, avižiniai dribsniai, namuose išspaustos šviežios vaisių sultys be cukraus, nesmulkių miltų makaronai, spalvotosios pupelės, džiovinti žirniai, lęšiai, pieno produktai, ruginė duona, nesaldūs vaisiai, juodasis šokoladas, fruktozė. Norintieji nesusirgti cukriniu diabetu, kaip ir juo sergantieji, turi į savo valgiaraštį įtraukti pakankamai produktų, kurių GI nedidelis, ir valgyti geriausia penkis kartus per dieną, o pusryčių, priešpiečių, pietų, pavakarių ir vakarienės patiekaluose sudėtinių angliavandenių turi būti maždaug vienodai.
 
Nejudrus gyvenimo būdas
Fizinio jud4jimo stoka gali b8ti ne tik nutukimo, bet ir cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Sėdint prie darbo stalo, automobilyje ir prieš televizorių, ne tik nesudeginamos susikaupusios riebalų atsargos, bet ir organizmas negali susidoroti su kraujyje esančia gliukoze.
Daugiausia gliukozės nusėda raumenyse, o sportuojant, dirbant, vaikščiojant ji sudeginama ir virsta energija, be to, kūno audinių ląstelės tampa jautresnės insulinui. Taip pat fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, taigi saugo kraujagysles.
Pakankamas reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, greitas ėjimas bent po pusvalandį 4–5 dienas per savaitę gerokai sumažina riziką susirgti šia smarkiai gyvenimo kokybę bloginančia liga.
I. Maksimovaitė
 
iMed