Didysis šilko kelias

Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad vaikams ir kūdikiams labia
naudingi šilkiniai drabužiai. Tačiau niekaip neįsivaizduoju kūdikio, aprengto
šilkine suknele ar šilkinėmis kojinėmis. Kuo šilkas yra naudinagas? Kokie
drabužiai vaikams yra siuvami iš šilko?

Milda

Kas yra šilkas?
Šilkas – tai tvirtas ir švelnus gyvulinės kilmės pluoštas. Šilko siūlus “gamina”
šilkaverpis kirminas, kuris dar yra vadinamas mažuoju Kinijos imperatoriumi.
Šilkaverpis ėda šilkmedžio lapus (jis maitinamas net 48 kartus per dieną!) ir
suvynioja į kokoną šimtus metrų šilko gijų. Šilko kokybė priklauso nuo
šilkmedžio, kuriuo minta vikšrai, rūšies, nuo pačių šilkaverpių rūšies bei nuo
to, iš kokios kokono dalies gaunama šilko gija. Pats brangiausias ir
kokybiškiausias šilkas gaunamas iš vidinės kokono dalies.

Šilkaverpis yra tikras vabzdys-gamintojas. Jis gamina gijas ne tik šilkui (nors
šilkas yra pats kokybiškiausias pluoštas), bet ir taftai, atlasui, organzai,
satinui, šifonui. Kadangi natūralus šilkas dėl savo ilgo ir krupštaus darbo
reikalaujančio gamybos proceso kainuoja išties nemažai, jis dažnai maišomas su
kitais pluoštais. Deja, dėl savo brangumo, natūralus šilkas tarp visų
tekstilinių pluoštų sudaro tik labai mažą dalį – apie 1%.

Truputis istorijos
Šilko istorija apipinta įvairiomis legendomis. Manoma, kad ji prasidėjo prieš
5000 metų, imperatoriaus Chuang-Ti laikais. Imperatorius liepė savo žmonai
Si-Ling-Chi pasižiūrėti, kas niokoja jo šilkmedžius. Apžiūrėjusi lapus,
imperatorė aptiko vikšrų, susisukusių į spindinčius kokonus. Vienam kokonui
netyčia įkritus į jos puodelį su karšta arbata, išsivyniojo švelni gija.
Si-Ling-Chi tūktelėjo švytinčią giją ir… Taip prasidėjo šilko istorija.

Nereikia nė sakyti, šilko gamybos paslaptis Kinijoje buvo griežtai saugoma. Už
jos atskleidimą, vikšrų bei šilkmedžio sėklų kontrabandą grėsė mirties bausmė.
Daugiau nei 3000 metų Kinija laikė šilko paslaptis savo rankose, visgi amžinai
išsaugoti šių paslapčių nepavyko. Maždaug V a. šilkas buvo išvežtas iš Kinijos,
ir jo gamyba vienu metu prasidėjo net keliose pasaulio šalyse. Vėlgi legenda
byloja, kad vienas gudrus Indijos radža pasipiršo kinų princesei, o kraičio
pareikalavo… na, savaime aišku, ko. Nuotaka atgabeno šilkmedžio sėklų ir
šilkaverpio vikšrų savo vestuvinėje šukuosenoje. Jau XVIII a. savas šilkas
austas visose Vakarų Europos šalyse. Tačiau Kinija amžiams įėjo į istoriją kaip
šio nuostabaus audinio atradėja.

Šilkinio audinio savybės
Šilkas yra išties unikalus audinys. Jis yra gyvulinės kilmės, todėl jį sudaro
net 97% baltymų, 18 žmogaus organizmui reikalingų amino rūgščių. Šilke esanti
medžiaga sericinas – šilko klijai, – turi gydomąjį poveikį sudirgusiai,
alergiškai odai.

Šilkas yra mikroorganizmams atsparus audinys, todėl labai higieniškas. Be to,
jis yra mažai laidus šilumai, todėl šaltu metu šilko drabužiai šildo, o karštu –
vėsina. Nors mūsų vaizduotėję šilkas plazda lengva vasarine suknele, iš tiesų
savo šiluminėmis savybėmis jis beveik prilygsta vilnai ir yra penkis kartus
šiltesnis už medvinę. Tik šilkas yra gerokai lengvesnis ir plonesnis už vilnos
audinį, todėl – gaivesnis ir gali būti naudojamas vasarą.

Šilkas yra labai tvirtas audinys. Sakoma, kad šilko gija yra stipresnė už tokio
paties storio plieno giją. Iš šilko, dėl jo higieniškumo bei tvirtumo, yra
gaminami chirurginiai siūlai. Deja, ilgas buvimas saulėje silpnina šilko
pluoštą. Jis taip pat netenka savo stiprumo sušlapęs. Tai būtina atsiminti, kad
galėtumėt tinkamai prižiūrėti šilko gaminius.

Šilkas geba sugerti labai daug drėgmės. Būdamas vandens garų aplinkoje, 20-25
laipsnių temperatūroje, šilkas sugeria 37-39% vandens, o tai yra beveik tiek
pat, kiek vilna, ir du kartus daugiau, nei medvilnė. Stebėtina, kad, sugėręs
tiek drėgmės, liečiant šilkas atrodo tarsi būtų visiškai sausas. Ir, be abejo,
šilkas yra švelnus, lengvas ir minkštas audinys. Jį tiesiog malonu liesti.
Daugelio nuomone, nėra malonesnio audinio už natūralų šilką. Pati gamta sukūrė
tokią nuostabią polimerinę medžiagą. Belieka tik liesti ir mėgautis.

Beje, pats sveikiausias audinys yra natūralus šilkas. O natūralus – tai
nevalytas, nebalintas arba balintas, dažytas ir kitaip apdirbtas tik griežtai
laikantis ekologiškiems audiniams nustatytų reikalavimų!

Kuo šilkas naudingas kūdikiams?
Šilkas – tai nebūtinai suknelės ir skraistės. Kūdikių ir mažų vaikų priežiūrai
natūralus šilkas yra labai vertingas. Pažiūrėkime, kodėl? Į klausimą atsako
šilko savybės. Jas jau seniai pastebėjo ekologiškų drabužėlių kūdikiams bei
vaikams ir natūralių vystymo priemonių gamintojai. Pastebėjo ir išnaudojo. Iš
natūralaus šilko siuvami įklotukai į vystyklus, marškinėliai, glaustinukės,
mezgamos kepurėlės kūdikiams, daromi užpildai patalėliams.

Dėl savo higieniškumo, gebėjimo sugerti daug drėgmės bei antialerginio poveiko,
šilkas puikiai tinka daugkartiniams vystyklams ir įklotams į vystyklus. Net jei
kūdikis dėvi sauskelnes, paraudus užpakaliukui gelbės natūralaus šilko
vystykliukas ar įklotas. O jei vaikutis itin alergiškas, jei jį dažnai beria,
jis tikrai geriau jausis su natūralaus šilko graustinuke ar marškinėliais. Odelę
mažiau niežės, ir vietoj to, kad būtų nuolat dirginama besikasant, ji bus nuolat
supama raminančio šilko. Šilkiniais rūbais verta rengti ir astmos kamuojamus
vaikus.

Permainingu oru, kai „šonas šyla, šonas šala“, šilko, kaip ir vilnos, apatiniai
drabužėliai yra nepamainomi. Jie daug sveikesni ir saugesni nei medvilniniai.
Mažas šilumos laidumas užtikrina, kad vaikas visada jausis patogiai – šiltai,
kai vėsu, ir vėsiai, kai karšta. Be to, jei vaikas suprakaituos, šilkas sugers
prakaitą ir neprilips prie kūnelio tarsi šaltas šlapias kompresas.

Kūdikis pasaulį jaučia visu savimi, visu savo paviršiumi. Mažas žmogiukas – tai
tarsi vientisas pojūčių kamuoliukas. Jis ateina į šį pasaulį iš mamos įsčių –
aplinkos, kur jam visada buvo patogu, jauku, švelnu ir saugu. Kaip jam parodyti,
kad šis naujas neaprėpiamas pasaulis, kuris dabar yra jo namai, taip pat yra
saugus ir patikimas? Žinoma, tereikia pasirūpinti, kad jam būtų patogu, šilta,
švelnu ir jauku. O ar yra jaukesnis ir malonesnis audinys už šilką? Apsiausti
kūdikį reikia ne vien šilkais, bet ir meile. Tuomet jis dar ilgai jausis saugiai
ir harmoningai, tarsi įsčiose.

Beje, šilkas praleidžia ultravioletinius spindulius! Todėl rengdami vaikus
šilkiniais drabužėliais saulėtą vasaros dieną, nepamiškite apsaugos nuo saulės.

Kaip prižiūrėti šilką?
Žinoma, šilko gaminiai nėra pigūs. Tačiau jie patikimi ir gali tarnauti labai
ilgai, jei tinkamai juos prižiūrėsite. Tuos pačius drabužėlius galės vilkėti
jaunesnieji broliukai ir sesutės, liks dar ir draugams ar giminaičiams. Reikėtų
atsiminti keletą dalykų: retai skalbkite, dažnai vėdinkite, apsaugokite nuo
kandžių.

Natūralios medžiagos, reaguodamos su deguonimi, turi savybę pačios „išsivalyti“,
t.y. neutralizuoti odos išskyras. Todėl natūralaus šilko gaminius dažniau
vėdinkite, rečiau skalbkite. Skalbti šilką rekomenduojama rankomis, ne
aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, stipriai trinti nereikia, nes šilkas
lengvai „atiduoda“ nešvarumus. Šilko gaminiai nemėgsta šalto vandens, todėl
skalaukite tos pačios temperatūros vandenyje. Galima skalbti ir skalbimo
mašinoje, naudojant specialią vilnai/šilkui skalbti skirtą programą.

Visi šilkiniai gaminiai turi būti skalbiami specialiomis biologinėmis
priemonėmis, skirtomis vilnai/šilkui skalbti. Jei drabužiai yra natūralaus
šilko, juos derėtų skalbti ekologiškomis skalbimo priemonėmis, nes sintetinės
priemonės, net jei jos skirtos vilnai ar šilkui, kenkia drabužiams, pagamintiems
iš natūralių medžiagų. Šilko negalima skalbti priemonėmis, kuriose yra enzimų,
nes šie „valgo“ šilką ir jame netrukus atsiras skylučių. Dėmes puikiai pašalins
tulžies muilas.

Šilkinių drabužių negalima gręžti drabužių džiovinimo mašinose. Rankomis lengvai
išgręžtus drabužius geriausia padėti ant sauso paviršiaus (pavyzdžiui,
rankšluosčio) ir išformuoti rankomis. Jei tenka kabinti ant virvės, geriausia
kabinti už skvernų, o apykaklę timptelėti žemyn. Jokiu būdu nedžiovinkite šilko
drabužių ant radiatorių, saulėje ar netoli kitų šilumos įrenginių.

Nors mums įprasta nuo kandžių saugoti vilnonius drabužius, natūralaus šilko
gaminius šie kenkėjai taip pat labai mėgsta. Todėl nedėvimus drabužius pravartu
laikyti sandariuose maišeliuose ir apsaugoti ekologiškomis priemonėmis nuo
kandžių (pavyzdžiui, natūralaus raudonojo kedro rateliais, prisotintais kedro
aliejaus). Galima drabužius trumpam užšaldyti –20 laipsnių temperatūroje – žus
ir vabzdžiai, ir jų kiaušinėliai.

Daugiau info www.rasakila.lt