Motinos, maitinančios kūdikį, paveikslas jau kuriamas Antikos, Renesanso
menininkų, ta pati jos poza užfiksuota daugybėje meninių nuotraukų , padarytų
vėlesniuose amžiuose. Pavaizduotėse meno kūriniuose jaudina mamos veido išraiška
– ji tarsi šventoji, įsiklausanti į vaikučio sielos virpesius. Neretai
maitinanti motina yra pavadinama amžinos motinystės simboliu. Psichologai šią
mamos ir kūdikio būseną įvardija kaip abiejų išgyvenamą palaimą.
Gamta pasirūpino idealia tvarka motinos organizme: pienas pritvindo motinos
krūtį, kuri tarsi savaime prašo žmogučio pagalbos. Ir kas tu bebūtum –
mokslininkė, verslininkė, valstybės veikėja – nuo fiziologijos nepabėgsi.
Talentingiausio rašytojo plunksna negebės aprašyti tos motinos palaimos, kai
kūdikio burnytė, apžiojusi spenelį, pradeda čiulpti, o žindyvė palengva pajunta,
kaip krūtis lengvėja, atiduodama pienelį… Tuo momentu atrodo – tas saldus
svaigulys gali nuvesti iki alpulio. To, ką patiria mama, jausdama ritmišką
kūdikio čiulpimą, nepakeis jokie dirbtiniai pienelio atsiurbimai. Neatsitiktinai
speneliai būna labai jautrūs, nes taip sustiprinamas mamos laimės pojūtis, kurį
ji patiria glausdama prie krūties savo mažylį. Tuo metu atrodo, kad visame
pasaulyje egzistuoja tik dvi esybės – mama ir kūdikis. Mama – tarsi gėlė, visu
grožiu išskleidusi savo žiedlapius ir besidžiaugianti kūdikiu, tarsi bitute iš
gėlės renkančios saldų medų…Nutraukus maitinimą, diskomfortą pajunta tiek
kūdikis, tiek žindyvė.
Tai kodėl mama ryžtasi šiam žingsniui?
Pasiryžusiai grįžti į darbą ir svarstančiai, kaip toliau maitinti kūdikį,
motinai apsispręsti dažniausiai padeda pediatro patarimas. Beveik visada
žindyvės išgirsta jį tokį – reikia nutraukti naktinį maitinimą, nes kitu atveju
moteris nepailsėjusi turės eiti į darbą. Taip vietoj natūralaus maitinimo
kūdikiui pasiūlomas buteliukas. Vardan mamos ramybės…
Visos žindančios mamos sulaukia dienos, kai nutraukiamas maitinimas krūtimi.
Dažna apsisprendimo priežastis būna pieno sumažėjimas. Tačiau kad ir kokia
bebūtų to priežastis, atsisveikinimas su ankstesniu laikotarpiu apgaubtas
liūdesio šydu, nes mama intuityviai suvokia, kad tokio fizinio artumo tarp jos
ir mažylio daugiau niekada nebus. Tūkstantį kartų kūdikėlis bus priglaustas prie
širdies, tiek pat kartų bus glostoma galvytė, bučiuojamos putlios rankytės,
kojytės, bet…
Mamai priverstinai nutraukus maitinimą, kai krūtys dar pilnos pieno, gali
iškilti didžiulė problema – atsirasti mastito grėsmė. Štai tada pirmąją pagalbą
gali suteikti paprasčiausias kopūstas. Pajutus ,,degančią“ krūtį, traukiame iš
šaldytuvo šviežią kopūstą ( tai ne ,,bobučių“ paistalai.Šio vaisto patikimumas
patikrintas kelių kartų inteligenčių moterų ).Jo galva turi būti kieta. Tačiau
kietu lapu labai sudėtinga apdėti krūtį, tad lapą reiktų suminkštinti karštu
vandeniu ar pamušant kūjeliu. Po tos ceremonijos įklojame jį į liemenėlę, kad
lapas apgaubtų krūtį, ir taip išlaikome jį per naktį, per dieną. Po kurio laiko
jūs pajusite palengvėjimą. Tada jau galima krūtį pamasažuoti, duoti vaikučiui
patraukti iš spenelio. Aišku, jei dar tik ruošiamasi nutraukti natūralų
maitinimą.
Parengė Marija Eimantienė