+1
-2
-1

Labai dažnai žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie grėsmingus susirgimus echinokokoze. Beveik nepagydoma liga galima užsikrėsti suvalgius neplautą daržovę ar paglosčius šunį. Visuomenė dar mažai žino apie šia ligą, tad visuomenės sveikatos specialistai ragina rimtai susirūpinti asmens higiena. Kaip išvengti sunkios ligos pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė.

– Kokia echinokokozės susirgimo statistika?
– Užkrečiamųjų ligų registre nuolat registruojami nauji echinokokozės atvejai Lietuvoje ( ir Šiaulių apskrityje ). Šiaulių apskrityje 2005 m. užregistruoti 4 echinokokozės atvejai, 2006 m. – 2 susirgimai. Per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius naujų echinokokozės atvejų neužregistruota. Problema yra sena ir naujų atvejų įregistravimas priklauso nuo diagnostikos. Nepaisant echinokokozės diagnostikos kokybės, gydymo efektyvumo echinokokozė išlieka pavojinga, praktiškai nepagydoma liga. Todėl gyventojai turėtų būti budrūs ir žinoti kaip užsikrečiama ir kaip apsisaugoti nuo šios sunkios ligos.
– Kas tai yra echinokokozė?
– Echinokokozė – parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Lietuvoje yra paplitę E.granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę ir E.multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę.
– Kaip plinta ši pavojinga liga?
– Kaspinuočio vystimuisi yra reikalingi du šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius, kurie yra labai mažyčiai, ilgai išlieka atsparūs išorinėje aplinkoje (ant žemės, ganyklose, soduose ir pan.), priklausomai nuo oro temperatūros, drėgmės, gali išlikti gyvybingi nuo mėnesio iki metų ir ilgiau, o patekę ant žemės gali nušliaužti 25 cm. atkarpą, su lietumi patekti į vandens telkinius ir užkrėsti ne tik gyvūnus, bet ir žmones. Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva, kuri prasiskverbusi į žarnos sienelę patenka i kraujo apytakos ratą ir nunešama dažniausiai į kepenis, rečiau plaučius, blužnį, inkstus ar kitus organus.
– Kokie yra echinokokozės požymiai? Ar užsikrėtęs žmogus gali lengvai suprasti, jog susirgo šia pavojinga liga?
– Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo (E.granulosus ar E.multilocularis), stadijos, darinių dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai kepenyse, rečiau plaučiuose ir kt. organuose). Liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai ( kai ligonis tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių) ar atsiradus komplikacijų (cistų plyšimas, supūliavimas, cistų sukeliami spaudimo reiškiniai). Kadangi cistos dažniausiai auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, cista didėdama gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais priepuolinio pobūdžio skausmus, užspausti tulžies latakus, gali išsivystyti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, gali atkosėti skreplius su krauju. Kartais, E.multicolaris sudarytų cistų (puslelių), ląstelės atsidalija ir patekusios į kraujo apytakos ratą nunešamos į kitus organus ir audinius ir sukelti metastazes. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai panašus į piktybinio auglio augimą.
– Kaip žmogus užsikrečia echinokokze ?
– Kiekvienas žmogus gali užsikrėsti ir susirgti echinokokoze. Užsikrečiama prarijus echinokokų kiaušinėlius. Užsikrėsti galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šuniu ar kitu gyvūnu ant kurio kailio, liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių. Taip pat ir sveikas gyvūnas gali būti infekcijos šaltiniu, kai ant jo kailio, liežuvio, echinokoko kiaušinėliai patenka per užterštą aplinką ar užsikrėtusius gyvūnus. Žmogus gali užsikrėsti nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų, lupant jų kailį. Ligos sukėlėjai per užterštas rankas, įrankius patenka ant namų apyvokos daiktų, maisto produktų. Susirgti šia liga galima auginant ir prižiūrint švelniakailius žvėrelius. Daugelis žmonių, net nežino, kad susirgti galima vartojant šunų ar laukinių gyvūnų išmatomis užterštas daržoves, vaisius, uogas (miško uogas). Ligos sukėlėjai ant maisto produktų, kitų paviršių patenka su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai, tarakonai. Naudojant maistui ar namų ūkyje ( laistant daržus, šeriant gyvuliu) būna naudojamas atvirų telkinių vanduo, kuris gali būti užterštas gyvūnų išmatomis.

– Kaip galima išvengti apsikrėtimo nuo echinokokozės?

– Kiekvienas iš mūsų turėtų laikytis asmens higienos. Dirbant įvairius lauko darbus, nulupus gyvūnų kailį, pažaidus ar paglosčius šunį ( ypatingai vaikams ! ) būtina gerai nusiplauti rankas. Reikėtų neužmiršti, kad negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių.
Žinoma, nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, uogų ( miško uogų ). Daržoves ir vaisius kruopščiai nuplauti, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų. Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.
Nešerti gyvūnų termiškai neapdorotais gyvūnų organais ( pvz., kepenys, plaučiai), tikrinti naminių gyvulių (kiaulių, avių ir kt. .) skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus. Šunys kaimo vietovėse turėtų būti laikomi pririšti, reguliariai dehelmintizuojami.
– Dėkoju už pokalbį.

Daugiau informacijos:

Edita Samulytė
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
Tel. 841596379
el.p.e.samulytė@svsc.lt