Eligijus Valskis „Nepagydomą kepenų ligą įveikti padėjo badavimas ir sveikas gyvenimo būdas“

Eligijus
Valskis – sveikos gyvensenos mokytojas, Lietuvos
sveikuolių sąjungos viceprezidentas. Tauragiškis praktikuojantis
sveikuolis sutiko pasidalinti savo istorija ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

 

Liga pakeitė mano gyvenimą


Paklausus, nuo ko prasidėjo esminiai gyvenimo pokyčiai, E.Valskis
atvirauja, jog, deja, nebuvo toks sąmoningas, kad savanoriškai pradėtų sveikai
gyventi. „Dažnai gyvenimo
būdą pradedame keisti kai prispaudžia bėdos, ligos ir kartais neturėdami kito
pasirinkimo. Kai 1984 m. antrą kartą susirgau geltlige, man buvo ypač didelis
sukrėtimas. Kauno infekcinėje klinikoje buvo nustatyta, kad tulžies pūslė
susitraukusi, tuščia, nes kepenys negamino tulžies. Esant tokiai būklei yra
nevirškinami riebalai ir tada sutrinka viskas, neišsiskiria riebaluose tirpūs
vitaminai, riebiosios rūgštys, glicerinas. Be to, kepenys neatlieka savo valymo
funkcijos. Žodžiu, valgai, valgai ir lieknėji.“ – šypsosi pašnekovas ir tęsia
pasakojimą: „klinikose buvo taikytos elektroforezės procedūros ir gydymas
vaistais, kad galėčiau įsisavinti maistą. Po šio gydymo pasijutau kiek geriau,
tačiau vien tik medikamentinis gydymas man neatstatė sveikatos, tik šiek tiek
palaikė kepenų funkciją. Todėl toks gydymas pasitikėjimo mano ligos, kepenų
cirozės atveju, nekėlė. Šią nuojautą sustiprino pokalbis su šviesios atminties
prof. Stefanija Gruodyte dar būnant infekcinėje klinikoje. Profesorė man
priminė, kad vaistų nuo kepenų nėra, o mano minimi vitaminai ir vaistai taip
pat kenkia kepenims.“

Būdamas sveikos
gyvensenos specialistas, Eligijus studijavo įvairių pasaulio sveikuolių, tokių
kaip Vydūno, Šeltono, Uokerio ir kt. metodikas, tačiau reikėjo praktikos. „Pradėjo veikti pirmosios sveikatos mokyklos, važiavau į paskaitas,
seminarus. Kurį laiką laikiausi labai griežtos dietos, dėl ligos ir etinių
sumetimų tapau vegetaru. Pagalvojau, jei mėsos nevalgysiu, bus geriau. Vienas
Dievo įsakymų ,,Nežudyk“ įgavo prasmę, suklusau ir suvokiau, kad aš prisidedu
prie niekuo nekaltų gyvulių žudymo. Panaudojau Polio Brego, Nikolajevo, Nilovo badavimo specialistų metodikas.
Nors niekas iš medikų tuo metu nepritarė tokiam žingsniui, tačiau aš po dviejų
savaičių badavimo ir dar po dviejų savaičių palaipsninio išėjimo atgavau jėgas
ir sveikatą. Po to, dar keletą metų po dešimt, septynias, penkias ir tris
dienas kas pusmetį, ketvirtį, mėnesį vis kartodavau gydomąjį badavimą.
Nuo to laiko gyvenu
sveiką, darnų, be žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, keiksmažodžių, neigiamų
minčių, emocijų ir t.t.), ir kiek įmanoma teisingesnį gyvenimo būdą“, –
džiaugiasi pašnekovas,

 

Kiekviena diena – tarsi šventė


Paprašytas papasakoti, kaip švenčia tradicines
lietuviškas šventes, p. Eligijus tik nusijuokia: „Man kiekviena diena yra
šventė. Tai tiesa, kai medituoji, praktikuoji dvasines praktikas, ieškai
gyvenimo prasmės, tuomet kiekvienas susitikimas su savimi yra šventė. Turime
suprasti, jog šventės nėra tik valgymas ir lėbavimas… Man šventė – kai susitinkame
artimos sielos, bičiuliai, taip pat su kolegomis tarptautiniuose renginiuose,
kursuose užsienyje. Aplinkiniai, žinoma, nesupranta, kad galima švęsti
atliekant tam tikras praktikas, žaisti, dainuoti ir šokti be alkoholio ir
valgiais apkrauto stalo. Tėvams, giminaičiams, draugams buvau
keistuolis, kuris užsiima niekais. Tik iš dalies pritardavo mano gyvenimo
būdui. Nors yra draugų ir žmonių, kurie iš to iki šiol šaiposi. Žmonės yra
tokie, kokie yra, visų mūsų branda skirtinga, tad ir poreikiai save realizuoti
taip pat. Apskritai pasikeitė mano laisvalaikis, draugai, požiūris į gyvenimą, bendravimas su aplinkiniais. Neliko
betikslių susitikimų, tuščių kalbų. Laisvalaikis dažniausiai yra turiningas ir
prasmingas.“

 

Nereikia perlenkti lazdos


Paprašius pasidalinti savo nuomone dėl gydytojų
požiūrio į sveiką gyvenseną, dėstytojas pripažįsta, jog kai kuriais atvejais
gydytojai tam nepritaria, ir turi tam pagrindo. „Kai kurie sveikos
gyvensenos pradedantieji neatsakingai elgiasi eksperimentuodami ir neteisingai
taikydami tam tikrus sveikatinimo būdus, metodus arba tiesiog perlenkdami
lazdą. Tačiau su visa pagarba gydytojams, turiu pasakyti, kad jie nėra
sveikatingumo specialistai. Sveika gyvensena yra labai  plati disciplina, apimanti daug sričių: dvasinę,
fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą, santykius, tarpusavio sąveikas,
dorą, darną, moralę. Kai kurios anatominės, fiziologinės žinios apie žmogų
medikams leidžia daryti kokią nors dalinę išvadą. Todėl paviršutinis jų
požiūris pakiša jiems koją, dažnai kyla visai nepagrįsti kaltinimai tam
tikriems metodams, kurie mokslo jau seniai pagrįsti. Juk medicinos
universitetuose sveikatingumo nemokė, jų mokė tik šalinti pasekmes. Lietuvos
sveikuolių sąjunga seniai vadovaujasi ir praktikuoja tarptautinio lygio garsių
mokslininkų aprašytomis metodikomis. Beje, grūdinimosi praktikos, kurios duoda
teigiamą rezultatą mūsų sveikatai, įrodinėti net nereikia. Tiesos, kaip ir
meilės, įrodyti nereikia, nes jos niekas neįrodė ir neįrodys.“ – įsitikinęs
pašnekovas.

 

Turiu visą sveikuolių šeimą


P. Eligijus džiaugiasi, kad
įsitraukus į sveikos gyvensenos judėjimą Lietuvoje, čia sutiko daug šiltų ir
sąmoningų žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, pasidalinti rūpesčiais,
sunkumais ar kitokiomis negandomis. „Turiu artimų bičiulių, kolegų ir šeimą –
žmoną, sūnų, kurie padeda gyventi sveikai ir dirbti efektyviai. Turiu Mokytoją,
kuris veda… Pasirinkau kitą gyvenimo būdą todėl, kad tai užtikrina gerą
savijautą, saugumo jausmą, pasitikėjimo savimi ir laisvės pojūtį, ugdo suvokimą
apie žmogiškąsias vertybes. Protui prašviesėjus, suvokimui išsiplėtus,
kitaip ir neįmanoma gyventi, grįžimas atgal būtų visiškas nesusipratimas,
degradacija, tamsa.“

Paprašius pabandyti paaiškinti,
kodėl visgi kai kurie žmonės gyvena toje tamsoje, lektorius susimąsto: „Trūksta
sąmoningumo, kurį turime bendromis jėgomis ugdyti. Nėra arba neliko mūsų
kultūroje teisingos gyvensenos pagrindų, moralės principų, dvasinių dėsnių
laikymosi. Elgiasi žmonės ne taip kaip derėtų, net priešingai sveikam protui ir
sveikatai. Per žiniasklaidą yra skatinama žalingų įpročių kultūra (reklama),
vaistų vartojimas ir pan., kai tuo tarpu juos gali pakeisti teisinga gyvensena,
teisinga mityba, žolelės ir t.t.  Netgi
ir sveikos gyvensenos sąvoka yra skirtingai suprantama. Vieniems
tai žalingų įpročių nebuvimas arba ribotas jų vartojimas. Didžiajai daliai
žmonių tai, ką mes laikome žalingais įpročiais, yra gyvenimo norma. Yra dalis
žmonių, kuriems rūpi tik fizinis aktyvumas. Ir dar viena dalis žmonių, kurie
nesiekia šalinti priežasčių, o natūraliais (ir medicininiais) gydymo būdais
siekia šalinti pasekmes. Tačiau tai nėra sveika gyvensena. Ne to pasaulio
šviesuoliai  moko. Pagrindinis tikslas –
propaguoti visuminį (holistinį) sveikatingumo būdą, tam tikros gyvensenos
kultūros puoselėjimą. Kad kiekvienam žmogui teisingai gyventi būtų gyvenimo
norma. Tai darnaus, doros principais paremtos žmogaus gyvensenos integravimas į
kiekvieną gyvenimo momentą. Be fizinės sveikatos, būtina apimti dvasinę,
psichinę, protinę, emocinę, moralinę ir socialinę sveikatos dedamąsias. Kol kas
dar neturime sveikos, teisingos gyvensenos kultūros. Bet šito siekiame…“ –
optimistiškai nusiteikęs Eligijus Valskis.

 

Evelina
Valiulytė

Straipsnis
parengtas vykdant Sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“,
www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: E.Valskio asmeninis archyvas.