“Neseniai kažkur perskaičiau, kad vienas mano mėgstamų jogurtų yra
funkcinis maistas. Ganėtinai naujas terminas, todėl kyla klausimas: ar tik
jogurtas priklauso funkciniams maistui. Gal tuomet valgyti reikia saikingai ar
kaip tik tokio maisto mūsų racione trūksta?”
Jolita
– Funkcinis maistas nėra naujai išgalvotas ar specialiai sukurtas. Taip
vadinamas maistas, kuris be tradicinių sudėtinių dalių – baltymų, riebalų,
angliavandenių – turi kitų sveikatai naudingų komponentų.
Sakykim, produktas praturtinamas skaidulomis arba omega-3 rūgštimis, naudingomis
bakterijomis. Būtent tai ir suteikia naujų savybių maistui, todėl jis tampa
funkcinis.
Jogurtas funkcinio maisto kategorijai priklausyti gali tik tuomet, kai yra labai
konkreti ir aiški bakterijų sudėtis ir jų kiekis jogurte. Bakterijų jogurte
turėtų būti ne mažiau kaip 109.
Vartotojas turėtų žinoti, kiek bakterijų yra valgomame produkte. Žymėjimas nėra
privalomas, tačiau pageidautinas. Būtent toks bakterijų kiekis leidžia priskirti
jogurtą funkcinio maisto kategorijai, kadangi jis be to, kad jame yra visaverčių
baltymų, kalcio, kitų naudingų medžiagų šaltinis, tampa aiškiu probiotinių
bakterijų šaltiniu.
Visai nesvarbu duona ar jogurtas priklauso funkciniam maistui. Kalbame apie
maisto produktų grupę. Jogurtas priklauso pieno produktų grupei ir nėra taip,
kad jo reikėtų vartoti daugiau. Tiesiog renkantis galima būtų atkreipti dėmesį,
naudingesnis jis ar mažiau naudingas bus mano sveikatai.
Nereikia jo vartoti itin dideliais ar sumažintais kiekiais, reikia orientuotis į
tai, kiek pieno produktų rekomenduojama valgyti per dieną. Tai yra maždaug apie
100 gramų varškės arba 150-200 mililitrų pieno, jogurto ar kefyro.
Raciono įvairovę galima pasitikrinti pagal maisto produktų piramidę ir
pasižiūrėti, kiek kokio produkto reikėtų vartoti.