Skausmo priežasčių yra daug, 90 proc. atvejų – tai migrenos ar įtampos galvos skausmai. Svarbu atskirti, kada skausmas yra pavojingas ir kada pacientą nukreipti specialisto konsultacijai.

 

Galvos skausmų klasifikavimas

 

Galvos skausmai skiriami į dvi dideles grupes:

1. Pirminiai. Tai tokie galvos skausmai, kai nesti akivaizdžių ligų ir organinių pakitimų, galinčių juos sąlygoti. Jie linkę kartotis. Šiai grupei priklauso trys pagrindinės pirminių galvos skausmų rūšys – migrena, įtampos tipo bei klasteriniai galvos skausmai. Šią gal­vos skausmų grupę panagrinėsime plačiau.

2. Antriniai. Juos sukelia kokia nors konkreti orga­ninė patologija ir šiuo atveju galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas.

 

Pirminiai galvos skausmai

 

migrena/4394″>Migrena

 

Migrenos klasifikacija remiasi klinikinėmis galvos skausmo savybėmis, iš kurių pati dažniausia yra aura. Aura – tai tam tikri prodrominiai simptomai, atsiran­dantys prieš pat prasidedant galvos skausmui. Todėl dažniausiai skiriama migrena su aura ir migrena be au­ros. Pati aura gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai jai būdingi įvairūs regėjimo sutrikimai. Tačiau gali būti ir pykinimas, alkis, sustiprėję įvairūs jutimai, nuotaikos ir elgesio pakitimai.

Migrenai labai būdinga tai, kad ją išprovokuoja tam tikri dirgikliai (trigeriai), kuriais gali būti hormonų po­kyčiai, tam tikras maistas, sensoriniai dirgikliai (pvz., kvapai, šviesos), ilgas nevalgymas ar staigus atsipalai­davimas po kokio nors streso ar nervinės įtampos.

 

Migrenos diagnostiniai kriterijai:

·           Bent du iš šių simptomų: skausmas vienoje gal­vos pusėje, tvinkčiojamojo, pulsuojamojo pobūdžio, skausmas sustiprėja užsiimant kasdiene veikla, viduti­nio–didelio intensyvumo;

·           Bent vienas iš šių simptomų: pykinimas ir/ar vė­mimas, fotofobija ir fonofobija.

 

Įtampos galvos skausmas

 

Šie skausmai gali trukti nuo 30 minučių iki kelių die­nų, sunkiais atvejais jie tampa nuolatiniu palydovu. Pats skausmas dažnai yra nestiprus ar vidutinio intensyvumo, apibūdinamas kaip veržiantis, spaudžiantis ar bukas. Šio skausmo niekada nelydi jokie kitokie simptomai (pvz., regėjimo sutrikimai, karščiavimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas ir t. t). Šio tipo skausmą padeda diagnozuoti Tarptautinės galvos skausmų organizacijos pateikti įtampos tipo galvos skausmų diagnostiniai kri­terijai

 

Įtampos tipo, lėtinių įtampos tipo, lėtinių gal­vos skausmų diagnostikos kriterijai:

 

A. Mažiausiai 10 ankstesnių galvos skausmo epizodų, atitinkančių B–D kriterijus, galvos skausmas trunka ma­žiau nei 180 dienų per metus ar 15 dienų per mėnesį.

B. Galvos skausmas trunka nuo 30 minučių iki 7 die­nų.

C. Būdingos mažiausiai dvi iš šių skausmo ypatybių:

·           spaudžiamojo ar veržiamojo (ne pulsuojančio) pobūdžio,

·           mažo–vidutinio intensyvumo (nėra pernelyg stip­rus),

·           jaučiamas abiejose galvos pusėse,

·           nesustiprėja lipant laiptais ar užsiimant kita kas­diene veikla.

D. Abu šie kriterijai:

·           nėra pykinimo ir vėmimo,

·           nėra fotofobijos (šviesos baimės) ir fonofobijos (triukšmo baimės) arba yra tik viena iš jų.

 

Lėtinis įtampos tipo galvos skausmas. Toks pat kaip ir įtampos tipo galvos skausmas, išskyrus tai, kad trunka ilgiau nei 15 dienų per mėnesį ir mažiausiai šešis mėne­sius.

 

Lėtinis kasdienis galvos skausmas. Toks pat kaip įtampos tipo galvos skausmas. Jaučiamas mažiausiai 6 dienas per savaitę

 

Klasteriniai galvos skausmai

 

Tai viena galvos skausmo formų iš grupės galvos skaus­mų (trigeminių autonominių cefalgijų), kurių patofizio­logija iki šiol nėra aiški. Jiems būdinga, kad tai trumpa­laikiai, tačiau dažnai pasikartojantys stiprūs skausmai, lydimi autonominės vegetacinės disfunkcijos simptomų. Dažniausiai jais skundžiasi vyrai, šie skausmai praside­da apie dvidešimtuosius gyvenimo metus, dažnesni tarp rūkančiųjų.

Skausmai yra gana specifiniai. Skausmo atakos esti serijinės, priepuolinio pobūdžio, paprastai trunka 6–12 savaičių ir kartojasi kartą per vienerius ar dvejus metus tuo pačiu metų laiku. Skausmas griežtai vienpusis, jau­čiamas aplink akį, atsiranda kartą ar kelis kartus kasdien, dažniausiai naktį. Pacientas, nebegalėdamas likti lovoje, blaškosi po kambarį. Toks priepuolis trunka 30–60 mi­nučių. Skaudama akis parausta, ašaroja, toje pat nosies pusėje prasideda „sloga“ ar ji užsikemša, gali atsirasti voko ptozė. Moterims dažnesnė atipinė forma. Retai, bet galima lėtinė skausmų forma, kai tarp skausmų serijų nėra ramaus periodo. Epizodinė ligos forma gali tapti lė­tine ar atvirkščiai, tačiau jei prasideda klasteriniai galvos skausmai, jie trunka 30 ar daugiau metų. Skausmus gali provokuoti alkoholis.

 

Klasterinių galvos skausmų diagnostiniai kriterijai:

·           Penkios galvos skausmų atakos, nuo vienos iki aš­tuonių atakų per dieną;

·           Stiprus vienpusis, abipusis, supra orbitalinis (virš akiduobių) ar temporalinis (smilkinių) skausmas, trun­kantis 15–180 minučių (negydant), esant bent vienam iš šių simptomų toje pat galvos pusėje, kurioje jaučiamas ir skausmas: ašarojimas, nosies užgulimas, rinorėja (sekre­cija iš nosies), viršugalvio ar veido prakaitavimas, ptozė (voko užkritimas), miozė (vyzdžio susiaurėjimas), akių vokų edema.

 

Kada galvos skausmas yra pavojingas

 

Nors dažniausia skausmo priežastis migrena ir įtam­pos galvos skausmas, tačiau yra ir gali būti rimtos ligos simptomu. Pavojaus ženklai, kai reikia pacientą nukreip­ti specialisto konsultacijai

·           Jeigu galvos skausmai prasidėjo > 50 metų am­žiaus;

·           Jeigu tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei anksčiau;

·           Jeigu atsiranda tuoj pat atsikėlus po miego ar pa­žadina iš miego;

·           Jeigu buvo randamas padidintas AKS;

·           Jeigu galvos skausmai prasidėjo po galvos traumos.

·           Jeigu skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais;

·           Jeigu galvos skausmą lydi neurologiniai simpto­mai, sąmonės ir psichikos sutrikimai.

·           Jeigu greta yra sisteminės ligos požymių (karščia­vimas, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.), regos nervo spenelio edema.

 

Galvos skausmų gydymas

 

Nemedikamentinės priemonės:

·           Šaltas kompresas, poilsis tamsiame tyliame kam­baryje;

·           Smilkinių masažas;

·           Meditacija;

·           Relaksacija;

·           Ledo gabaliukai ant galvos ar veido;

·           Psichoterapija;

·           Saikingas fiziniskrūvis.

 

Vaistai

 

Nenarkotiniai analgetikai. Dažniausiai gydymui yra vartojamas acetominofenas. Kai kuriais atvejais galima skirti kombinuotus preparatus: acetominofeną ir kodei­ną.

Galvos skausmui gydyti skiriami ir NVNU gydomo­siomis dozėmis. Itin greitai ir veiksmingai skausmą mal­šina šios grupės preparatas deksketoprofenas (dolmen/7553″>Dolmen). Jo skausmą malšinantis poveikis prasideda jau po 30 mi­nučių pavartojus vaisto, o poveikis trunka 4-6 valandas. dolmen/7553″>Dolmen skiriamas įvairaus intensyvumo galvos skaus­mui gydyti. Atsižvelgiant į skausmo priežastis ir inten­syvumą, dažniausiai patariama vartoti Dolmen po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg.

 

Vėmimą slopinantys medikamentai skiriami, kai yra stiprus pykinimas, vėmimas, dažniausiai migrenos prie­puolio atveju.

 

Specifiniai vaistai migrenai gydyti. Naujausi migre­nai gydyti skirti vaistai yra selektyvūs serotonino ago­nistai sumatriptanas rizatriptanas, zolmitriptanas, narat­riptanas.

Lietuvos gydytojo žurnalas

Daugiau apie Migrena galite sužinoti prisijungę prie Migrenos klubo.