Skausmo priežasčių yra daug, 90 proc. atvejų – tai migrenos ar įtampos galvos skausmai. Svarbu atskirti, kada skausmas yra pavojingas ir kada pacientą nukreipti specialisto konsultacijai.
Galvos skausmų klasifikavimas
Galvos skausmai skiriami į dvi dideles grupes:
1. Pirminiai. Tai tokie galvos skausmai, kai nesti akivaizdžių ligų ir organinių pakitimų, galinčių juos sąlygoti. Jie linkę kartotis. Šiai grupei priklauso trys pagrindinės pirminių galvos skausmų rūšys – migrena, įtampos tipo bei klasteriniai galvos skausmai. Šią galvos skausmų grupę panagrinėsime plačiau.
2. Antriniai. Juos sukelia kokia nors konkreti organinė patologija ir šiuo atveju galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas.
Pirminiai galvos skausmai
migrena/4394″>Migrena
Migrenos klasifikacija remiasi klinikinėmis galvos skausmo savybėmis, iš kurių pati dažniausia yra aura. Aura – tai tam tikri prodrominiai simptomai, atsirandantys prieš pat prasidedant galvos skausmui. Todėl dažniausiai skiriama migrena su aura ir migrena be auros. Pati aura gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai jai būdingi įvairūs regėjimo sutrikimai. Tačiau gali būti ir pykinimas, alkis, sustiprėję įvairūs jutimai, nuotaikos ir elgesio pakitimai.
Migrenai labai būdinga tai, kad ją išprovokuoja tam tikri dirgikliai (trigeriai), kuriais gali būti hormonų pokyčiai, tam tikras maistas, sensoriniai dirgikliai (pvz., kvapai, šviesos), ilgas nevalgymas ar staigus atsipalaidavimas po kokio nors streso ar nervinės įtampos.
Migrenos diagnostiniai kriterijai:
· Bent du iš šių simptomų: skausmas vienoje galvos pusėje, tvinkčiojamojo, pulsuojamojo pobūdžio, skausmas sustiprėja užsiimant kasdiene veikla, vidutinio–didelio intensyvumo;
· Bent vienas iš šių simptomų: pykinimas ir/ar vėmimas, fotofobija ir fonofobija.
Įtampos galvos skausmas
Šie skausmai gali trukti nuo 30 minučių iki kelių dienų, sunkiais atvejais jie tampa nuolatiniu palydovu. Pats skausmas dažnai yra nestiprus ar vidutinio intensyvumo, apibūdinamas kaip veržiantis, spaudžiantis ar bukas. Šio skausmo niekada nelydi jokie kitokie simptomai (pvz., regėjimo sutrikimai, karščiavimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas ir t. t). Šio tipo skausmą padeda diagnozuoti Tarptautinės galvos skausmų organizacijos pateikti įtampos tipo galvos skausmų diagnostiniai kriterijai
Įtampos tipo, lėtinių įtampos tipo, lėtinių galvos skausmų diagnostikos kriterijai:
A. Mažiausiai 10 ankstesnių galvos skausmo epizodų, atitinkančių B–D kriterijus, galvos skausmas trunka mažiau nei 180 dienų per metus ar 15 dienų per mėnesį.
B. Galvos skausmas trunka nuo 30 minučių iki 7 dienų.
C. Būdingos mažiausiai dvi iš šių skausmo ypatybių:
· spaudžiamojo ar veržiamojo (ne pulsuojančio) pobūdžio,
· mažo–vidutinio intensyvumo (nėra pernelyg stiprus),
· jaučiamas abiejose galvos pusėse,
· nesustiprėja lipant laiptais ar užsiimant kita kasdiene veikla.
D. Abu šie kriterijai:
· nėra pykinimo ir vėmimo,
· nėra fotofobijos (šviesos baimės) ir fonofobijos (triukšmo baimės) arba yra tik viena iš jų.
Lėtinis įtampos tipo galvos skausmas. Toks pat kaip ir įtampos tipo galvos skausmas, išskyrus tai, kad trunka ilgiau nei 15 dienų per mėnesį ir mažiausiai šešis mėnesius.
Lėtinis kasdienis galvos skausmas. Toks pat kaip įtampos tipo galvos skausmas. Jaučiamas mažiausiai 6 dienas per savaitę
Klasteriniai galvos skausmai
Tai viena galvos skausmo formų iš grupės galvos skausmų (trigeminių autonominių cefalgijų), kurių patofiziologija iki šiol nėra aiški. Jiems būdinga, kad tai trumpalaikiai, tačiau dažnai pasikartojantys stiprūs skausmai, lydimi autonominės vegetacinės disfunkcijos simptomų. Dažniausiai jais skundžiasi vyrai, šie skausmai prasideda apie dvidešimtuosius gyvenimo metus, dažnesni tarp rūkančiųjų.
Skausmai yra gana specifiniai. Skausmo atakos esti serijinės, priepuolinio pobūdžio, paprastai trunka 6–12 savaičių ir kartojasi kartą per vienerius ar dvejus metus tuo pačiu metų laiku. Skausmas griežtai vienpusis, jaučiamas aplink akį, atsiranda kartą ar kelis kartus kasdien, dažniausiai naktį. Pacientas, nebegalėdamas likti lovoje, blaškosi po kambarį. Toks priepuolis trunka 30–60 minučių. Skaudama akis parausta, ašaroja, toje pat nosies pusėje prasideda „sloga“ ar ji užsikemša, gali atsirasti voko ptozė. Moterims dažnesnė atipinė forma. Retai, bet galima lėtinė skausmų forma, kai tarp skausmų serijų nėra ramaus periodo. Epizodinė ligos forma gali tapti lėtine ar atvirkščiai, tačiau jei prasideda klasteriniai galvos skausmai, jie trunka 30 ar daugiau metų. Skausmus gali provokuoti alkoholis.
Klasterinių galvos skausmų diagnostiniai kriterijai:
· Penkios galvos skausmų atakos, nuo vienos iki aštuonių atakų per dieną;
· Stiprus vienpusis, abipusis, supra orbitalinis (virš akiduobių) ar temporalinis (smilkinių) skausmas, trunkantis 15–180 minučių (negydant), esant bent vienam iš šių simptomų toje pat galvos pusėje, kurioje jaučiamas ir skausmas: ašarojimas, nosies užgulimas, rinorėja (sekrecija iš nosies), viršugalvio ar veido prakaitavimas, ptozė (voko užkritimas), miozė (vyzdžio susiaurėjimas), akių vokų edema.
Kada galvos skausmas yra pavojingas
Nors dažniausia skausmo priežastis migrena ir įtampos galvos skausmas, tačiau yra ir gali būti rimtos ligos simptomu. Pavojaus ženklai, kai reikia pacientą nukreipti specialisto konsultacijai
· Jeigu galvos skausmai prasidėjo > 50 metų amžiaus;
· Jeigu tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei anksčiau;
· Jeigu atsiranda tuoj pat atsikėlus po miego ar pažadina iš miego;
· Jeigu buvo randamas padidintas AKS;
· Jeigu galvos skausmai prasidėjo po galvos traumos.
· Jeigu skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais;
· Jeigu galvos skausmą lydi neurologiniai simptomai, sąmonės ir psichikos sutrikimai.
· Jeigu greta yra sisteminės ligos požymių (karščiavimas, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.), regos nervo spenelio edema.
Galvos skausmų gydymas
Nemedikamentinės priemonės:
· Šaltas kompresas, poilsis tamsiame tyliame kambaryje;
· Smilkinių masažas;
· Meditacija;
· Relaksacija;
· Ledo gabaliukai ant galvos ar veido;
· Psichoterapija;
· Saikingas fiziniskrūvis.
Vaistai
Nenarkotiniai analgetikai. Dažniausiai gydymui yra vartojamas acetominofenas. Kai kuriais atvejais galima skirti kombinuotus preparatus: acetominofeną ir kodeiną.
Galvos skausmui gydyti skiriami ir NVNU gydomosiomis dozėmis. Itin greitai ir veiksmingai skausmą malšina šios grupės preparatas deksketoprofenas (dolmen/7553″>Dolmen). Jo skausmą malšinantis poveikis prasideda jau po 30 minučių pavartojus vaisto, o poveikis trunka 4-6 valandas. dolmen/7553″>Dolmen skiriamas įvairaus intensyvumo galvos skausmui gydyti. Atsižvelgiant į skausmo priežastis ir intensyvumą, dažniausiai patariama vartoti Dolmen po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg.
Vėmimą slopinantys medikamentai skiriami, kai yra stiprus pykinimas, vėmimas, dažniausiai migrenos priepuolio atveju.
Specifiniai vaistai migrenai gydyti. Naujausi migrenai gydyti skirti vaistai yra selektyvūs serotonino agonistai sumatriptanas rizatriptanas, zolmitriptanas, naratriptanas.
Lietuvos gydytojo žurnalas
Daugiau apie Migrena galite sužinoti prisijungę prie Migrenos klubo.