Naujo tyrimo metu stengiamasi įminti genetinę krūties vėžio mįslę. Šiuo tyrimu tikimasi gauti žinių, kurios padėtų moterims anksčiau nustatyti ir anksčiau pradėti gydyti krūties vėžį.
Kasmet beveik 200 000 moterų sužino, kad serga šia liga. Gydytojai teigia, kad nuo 5 iki 10 procentų šių moterų turi genetinį polinkį sirgti krūties vėžiu, t.y. turi genų mutacijas. Tačiau ne visos genų mutacijos, sukeliančios šį vėžį, yra išaiškintos.
Geriausiai ištirti BRCA1 ir BRCA2 genai, kurie nustatomi 80 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų. Bet yra ir daug tokių moterų, kurioms nenustatoma genetinė krūties vėžio rizika, o jos vis dėlto juo serga.
Mokslininkai stebėjo 1500 moterų iš 365 šeimų, kurioms nerasta BRCA geno mutacijų, bet tarp kurių dvi ar daugiau artimos giminaitės iki 50 metų arba trys ar daugiau artimų giminaičių bet kokiame amžiuje sirgo krūties vėžiu. Paaiškėjo, kad joms rizika susirgti šia liga yra 4,3 karto didesnė, palyginti su kitomis tame regione gyvenančiomis moterimis.
Tyrimui vadovauja gydytojas Steven Narod, kuris vadovauja Kanados krūties vėžio tyrimui Toronto universitete bei Moterų koledžo tyrimų institutui (angl. Women’s College Research Institute). Jis teigia, kad, išsiaiškinus apie tokias šeimas, joms bus galima geriau patarti, kaip elgtis esant tokiai rizikai. Jau dabar akivaizdu, kad šios moterys priklauso didesnės rizikos grupei, ir reikia imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, atlikti patikrą krūtų magnetinio rezonanso tyrimu arba skirti profilaktinį gydymą tamoksifenu ar raloksifenu. Šios moterys yra stebimos toliau. Tikimasi, kad tai padės surasti geriausias profilaktines priemones nuo vėžio.
Žurnalas “Gydymo menas”