Gera pradžia – pusė darbo

„Kai manęs klausia, kas – būti nėščiai ar gimdyti buvo sunkiausia, atsakau,
kad nei viena, nei kita. Sunkiausia man buvo žindyti sūnelį pirmomis dienomis.
Dar ir dabar tą laikotarpį prisimenu su siaubu. Niekada nepagalvojau, kad galiu
neturėti pienuko. Buvau įsitikinusi, kad jo bus ir kad žindysiu, kol galėsiu.
Tačiau nesėkminga pradžia vos visko nesugadino. Jau nuo pirmų dienų ligoninėje
niekaip nesisekė įduoti krūties, o sūnelis nelabai mokėjo žįsti. Dėl to kentėjo
speneliai. Viena yra išklausyti teorijos apie žindymą ir visai kas kita, kai su
tuo susiduri gyvenime. Praėjo labai daug laiko, kol su mažyliu vienas prie kito
pripratome. Kai pradėjo nepakenčiamai skaudėti, speneliai net ėmė kraujuoti,
įsigijau antspenius. Šie buvo pradėti naudoti per vėlai ir vaikutis žįsdamas
kartu su pienuku prigerdavo kraujo. Kiekvienas maitinimas buvo kančia. Jau buvau
bepradedanti galvoti baigti maitinti krūtimi, pirkti mišinuko, bet meilė savo
vaikui ir begalinis noras duoti jam visa, kas geriausia, nugalėjo. Viską
iškentėjau. Speneliai užgijo, aš išmokau tinkamai paduoti, sūnelis – imti krūtį.
Dabar maitinu ir negaliu atsidžiaugti, kad tada nepalūžau. Iki šiol gražiausias
vaizdas – tai mažylis, kuris žinda apsikabinęs mamos krūtį.“
Jonuko mama Eglė iš Panevėžio

Apie pirmas valandas kartu su mažyliu ir sėkmingo žindymo pradžią pasakoja
žindymo konsultantė Živilė Baltrušaitienė.

Svarbu!

Ankstyvas žindymas yra labai svarbus ir mamos, ir kūdikio sveikatai. Žindant
padidėjusi oksitocino koncentracija kraujyje leidžia mamos gimdai greičiau
susitraukti ir pristabdo kraujavimą. Per pirmą žindymą išsiskiriantis
priešpienis mažylio žarnyne pasėja gerųjų bakterijų ir parūpina imuninę apsaugą.
Jei naujagimis padedamas ant mamos krūtinės ir nėra iš karto nuprausiamas,
vadinamasis vaškinis odelės sluoksnis turi laiko susigerti ir vėliau palaiko
reikiamą odelės drėgmę.

Pirmas kartas prie krūties

Pasaulio sveikatos organizacija siūlo naujagimius pradėti maitinti krūtimi
praėjus ne daugiau kaip pusei ar valandai po gimimo prieš tai nedavus jokio
maisto ar gėrimo. Tyrimai rodo, kad mamos, pradėjusios žindyti vėliau nei
valanda po gimdymo, krūtimi maitina trumpiau. Nereikalinga, o kartais net
žalinga prievarta žindyti po gimdymo ant krūtinės uždėtą kūdikį. Mama ir
naujagimis turėtų kuriam laikui būti palikti vieni, užkloti pašildyta antklode (kad
neprarastų kūno šilumos). Būdamas su mama ramioje aplinkoje, liesdamasis prie
mamos odos, mažylis pradeda čepsėti lūpytėmis, kiša pirštukus į burnytę,
pasirodo liežuvėlis. Tai ženklas, kad metas padėti mažyliui surasti krūtį ir
imti žindyti.

Susiranda pats

Pasirodo, vos gimęs žmogeliukas nėra jau toks bejėgis, koks galėtų pasirodyti.
Tyrimai rodo, kad paguldytiems ant mamos krūtinės ir netrukdomiems kūdikiams
vidutiniškai prireikia 55 minučių, kad jie patys pasiektų mamos krūtį ir pradėtų
žįsti. Tuomet kiekvienas kūdikio judesys ant mamos krūtinės yra tikslingas ir
veda gamtos užprogramuoto tikslo link. Įrodyta, jog tam, kad netrukdytume
susiformuoti natūraliam mamos ir kūdikio žindymo ryšiui, kūdikis ant mamos
krūtinės turėtų būti ne trumpiau kaip dvi valandas ir tik paskui jį turėtų
apžiūrėti medikai (aišku, jei gimdymas buvo be komplikacijų, vaikiukas gimė
išnešiotas ir sveikas).
Tačiau ne kiekvienas ant mamos krūtinės uždėtas kūdikėlis sugeba pats susirasti
kelią prie krūties. Jei gimdant buvo pasitelkti nuskausminamieji vaistai ar gimė
mažesnio svorio, tokiam vaikučiui neretai prireikia pagalbos. Tokie kūdikiai
dažniau būna mieguisti, jiems sunkiau tinkamai apimti krūtį ir pradėti žįsti.
Mama galėtų padėti švelniai braukdama aplink lūpytes ir taip skatindama
naujagimį atsisukti ir prasižioti.

Cezario pjūvis – ne kliūtis

Klysta manantieji, kad po cezario pjūvio iš karto pažindyti vaikelio neįmanoma.
Šiandien operuoja dažniausiai taikant dalinę nejautrą, tad kai tik mamos pjūvis
susiuvamas, t. y. maždaug po 20-30 minučių, galima priglausti ir pamaitinti
kūdikį. Net jei cezaris atliktas taikant visą nejautrą, mama savo vaikutį gali
pradėti žindyti iš karto tapusi sąmoninga, t. y. po 2-3 valandų. Pasaulio
sveikatos organizacija siūlo po cezario pjūvio gimusį kūdikį pridėti prie
krūties ne vėliau kaip po šešių valandų.
Jei po operacijos ant nugaros gulinčiai mamai mažylis spaudžia pjūvio vietą,
galima pabandyti maitinti pasisukus ant šono. Svarbu, kad nuogas kūdikėlis
liestų šiltą mamos kūną. Po cezario pjūvio moteriai skauda pjūvį, todėl skausmas
malšinamas vaistais. Tačiau vaistų žala kūdikiui yra gerokai mažesnė, nei nauda,
gaunama iš mamos pieno.

Nepakeičiamas priešpienis

Pirmomis dienomis po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienis, kuris turi mažai
maisto, bet daug apsauginių, augimo savybių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 dienos
gaminasi pereinamasis pienas, turintis daug riebiųjų rūgščių, kurios ypač
svarbios nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda maždaug nuo 10 paros ir
tokios sudėties išlieka per visą žindymą.
Priešpienio paprastai būna gerokai mažiau nei subrendusio pieno, tačiau naudingų
medžiagų koncentracija gerokai didesnė, yra tirštesnis bei šiek tiek gelsvesnis
nei vėlesnis pienas. Įdomu tai, kad priešpienio spalva priklauso nuo to, kaip
išnešiotas naujagimis. Kuo labiau naujagimis neišnešiotas, tuo geltonesnį
priešpienį gamina mama. Spalvą lemia beta karotinas, kuris itin svarbus regos
raidai. Rega yra vėliausiai susiformuojanti naujagimio jutimo sistema. Tad pati
gamta pasirūpina, jog tai, kas nespėjo susiformuoti mamos įsčiose, galėtų
sėkmingai vystytis jau po gimimo.
Priešpienio paprastai gaminasi vidutiniškai apie 50-100 ml per dieną (siekiant
palyginti: jau subrendusio pieno gaminasi apie 750 ml), tačiau vaikučiui per
akis. Be visų apsauginių funkcijų, priešpienis veikia ir kaip vidurius
laisvinanti medžiaga. Taip padeda greičiau pasišalinti pirmoms naujagimio
išmatoms – mekonijui. Tai svarbu, nes dėl laiku nepašalinto mekonijaus didėja
naujagimių geltos rizika.

Kartu ar atskirai

Pasitaiko, kad pagimdžiusi mama ir naujagimis atskiriami be aiškios medicininės
priežasties, pasakius, kad moteriai reikia pailsėti po gimdymo, o vaikelis neva
vis tiek miegos. Jei tam nėra medicininės priežasties (ši turėtų būti smulkiai
paaiškinta mamai ir tėčiui), mažylis turėtų likti su mama 24 valandas per parą.
Ji geriausiai pailsės jausdama savo vaikelį šalia. Ir mažylis miegos daug ramiau
prie jos krūtinės.
Būdama su kūdikiu nuo pirmų valandų mama greičiau jį pažįsta, perpranta jo „kalbą“,
ima pasitikėti savimi. Kaip tik ligoninėje, o ne grįžus namo metas pradėti
mokytis būti mama. Ligoninėje pagalba visuomet šalia, tad naudokitės proga ir
nebijokite klausti. Svarbu nesijausti kaltai ir nemanyti, kad jūsų klausimai
kvaili. Juk mama tapote pirmą kartą – natūralu, kad pradedate nuo pradžių. Tad
klauskite ir mokykitės, šios žinios taps aukso vertės, kai grįšite namo.
Jei vis dėlto dėl medicininių priežasčių esate atskirta nuo mažylio ir negalite
pati žindyti, būtinai nusitraukite pienuko rankomis ar pientraukiu. Tam, kad
skatintumėte jo gamybą. Kadangi pirmomis dienomis priešpienio būna nedaug,
pabandykite nusitraukinėti rankomis į platų puodelį, nes traukiant pientraukiu
tirštas priešpienis nusėda ant sienelių ir taip turėsite mažiau šio gyvybės
eliksyro. Kai įmanoma, nusitraukinėkite pienelį šalia mažylio (tai padeda jam
tekėti) ir sumaitinkite puodeliu ar šaukšteliu pati.
Jei kūdikis atskirtas nuo jūsų, tačiau gali žįsti, žindykite ne rečiau kaip kas
2-3 valandas. Nueikite pati iki naujagimio palatos arba paprašykite, kad jį jums
atneštų (jei esate per silpna). Taip krūtyse gaminsis pakankamai pienelio ir
suteiksite pačią geriausią apsaugą, kokią tik gali gauti jūsų vaikelis. Taip pat
atminkite, kad naujagimiui ne mažiau nei jūsų pieno reikia artumo. Įrodyta, kad
dažniau mamų glaudžiami, glostomi ir nešiojami naujagimiai sveiksta bei vystosi
sparčiau. Jei esate atskirti, pasirūpinkite, kad galėtumėte bent kelias valandas
per dieną praleisti glausdama nuogą mažylį.

Ar užtenka pieno

Tai vienas dažniausių klausimų, kamuojančių mamas pirmomis dienomis po gimdymo.
Kadangi priešpienio nebūna daug, mama, pabandžiusi jo nusitraukti rankomis,
nusivilia – jis arba išvis nebėga, arba pasirodo vos keli lašai. Tačiau tai
jokiu būdu nereiškia, kad neturite pieno – atminkite, kad niekada neištrauksite
jo taip gerai, kaip tai daro jūsų kūdikis.
Sunkiau bėga, nes priešpienis yra tirštesnis ir jo gaminasi nedaug, tačiau
vaikeliui užtenka ir tų kelių lašų. Pirmomis dienomis jie yra be galo svarbūs,
todėl nenuleiskite rankų ir dažnai duokite kūdikiui žįsti krūtį, net jei atrodys,
kad niekas nebėga. Šis įspūdis neretai apgaulingas. Kuo dažniau kūdikis žįs, tuo
daugiau pienelio gaminsis. Jei vis dėlto atrodo, kad jis nebėga, pamėginkite
kūdikiui žindant švelniai paglostyti krūtį spenelio link. O kai kūdikis stabteli
pailsėti, spustelėti krūtį (ne per stipriai!). Taip pienelį paskatinsite tekėti.
Jei reikia, pakartokite tai keletą kartų per vieną maitinimą.
Atminkite, kad pienelio gamyba visiškai priklauso nuo to, kaip dažnai žindome ir
ar taisyklingai mažiukas apžioja krūtį.
Verkia toli gražu ne visuomet tik alkanas kūdikis. Nieko bloga, kad pirmomis
dienomis jis netenka šiek tiek svorio – svarbu, kad šis sugrįžtų per 10-14 dienų.
Ženklas, kad naujagimis dėl kažkokių priežasčių gauna nepakankamai pieno, yra,
jei:
šlapinasi rečiau kaip šešis kartus per parą koncentruotu šlapimu;
po penktos gyvenimo dienos tuštinasi žaliomis išmatomis;
neatgauna savo gimimo svorio.
Per mažai pieno kūdikis gali gauti, jei blogai apžioja krūtį ir negali pasiekti
riebaus pienelio, nes yra per toli nuo jūsų, persukta jo galvutė, stipriai
suvystytas, per mažai išsižioja ir čiulpia tik spenelį. Nėra maisto produktų ar
gėrimų, kurie skatintų pieno gamybą. Tik žindydama mažylį (prireikus
nusitraukinėdama pieną) ne rečiau kaip kas 2-3 valandas per dieną ir bent keletą
kartų naktį paskatinsite pienelio gamybą.

Verta pasistengti

Žindant stimuliuojami moters hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie skatina
biologinį motinystės pagrindą: kantrybę, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu,
meilę, švelnumą. Dėl šių hormonų mamos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėliau:
krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžio, osteoporozės. Krūtimi žindomi kūdikiai
rečiau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo ar serga kvėpavimo takų,
virškinimo sistemos ligomis, leukemija, limfoma, juos daug rečiau kamuoja
alergijos ir nutukimas. Pagaliau krūtimi žindomų kūdikių intelekto koeficientas
yra aukštesnis, rega geresnė ir jų sąkandis rečiau būna netaisyklingas.