Gerklų uždegimas (laringitas)

Laringitas

Tai gerklų dalies, kurioje yra balso stygos (klostės), uždegimas. Ši labai
nemaloni, pavojinga ir pasikartojanti liga gana paplitusi, ypač rudenį ir
pavasarį. Ja dažniausiai serga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Kodėl
vieni vaikai suserga, o kiti ne, kol kas galutinai nėra aišku. Mokyklinio
amžiaus vaikai serga retai, nes jų balso plyšys yra platesnis.

Laringitas – ligos priežastys:
ūminė infekcija (dažniau virusai, rečiau bakterijos);
dulkės, žiedadulkės, dūmai (t.y. alerginė reakcija);
balso stygų nuovargis, jų pertempimas, pvz., po ilgo, garsaus šūkaliojimo.

Laringitas. Ligai būdinga:

įvairaus laipsnio balso užkimimas iki visiško neprakalbėjimo;
gerklės „kutenimas“, skausmas;
atsiranda kosulys, panašus į lojimą;
kai ligos priežastis virusai ar bakterijos, pakyla temperatūra;
simptomai dažniausiai išryškėja naktį – vaikas atsibunda vidury nakties,
kamuojamas si n-kaus, skausmingo, lojančio kosulio, kvėpuoja sunkiai, yra
sujaudintas ir išsigandęs.

Kada kreiptis į gydytoją:

Bet kuriuo paros metu nedelsiant, kai:
ligonis prikimsta net tiek, kad balsas iš viso dingsta, atsiranda kosulys,
panašus į lojimą;
stiprėja sunkus, lojantis kosulys;
sunkiai ryja, išskiria daug seilių;
ligonis pradėjo garsiai ir triukšmingai kvėpuoti arba sunkiai įkvepia,
kvėpuojant įdumba
krūtinkaulis ir kitos paslankios krūtinės ląstos dalys;
vaikas pablykšta, blaškosi, ieško padėties, ko d būtų lengviau kvėpuoti;
skubiai nesuteikus pagalbos, kvėpavimas pasidaro paviršutiniškas, vaikas pradeda
mėlynuoti, gali netekti sąmonės ir uždusti.

Laringitas – ką daryti:

– nuolat su vaiku būkite kartu, neparodykite, kad išsigandote; nes laringito
simptomai sustiprėja, kai vaikas susijaudina;
– pasistenkite vaiką užimti taip, kad jis kuo mažiau kalbėtų, pvz., leiskite
piešti, dėlioti paveiksliukus, konstruoti, paskaityti knygelę ir pan.;
– neleiskite šnabždėti, nes šnabždesys dar labiau įtempia balso stygas negu
normali kalba;
– vaiką nuraminkite – ramus kvėpuos rečiau ir giliau, į plaučius pateks daugiau
oro;
– kelis kartus per dieną po 5-10 min. duokite kvėpuokite dušo garais arba
garais, kylančiais iš karšto vandens dubens ar iš į virdulio, kuriame užvirinote
apie 1-1,5 1 vandens, snapą įkištos popierinės tūtos. Šilti garai palengvina
kvėpavimą, suskystina gerklų plyšyje susikaupusius skreplius, dėl to kosulys
tampa lengvesnis ir retesnis; manoma, kad šilti garai taip pat mažina gerklų
patinimą;
– vaikui duokite daug gerti jo mėgstamų skysčių; organizmo „drėkinimas“
suskystina skreplius, normalizuoja kvėpuojant ir karščiuojant netekto skysčio
kiekį. Jokių gėrimų su kofeinu, t.y. arbatžolių arbatos, kokakolos, pepsikolos
bei kitų vaikui duoti negalima;
– jeigu vaiko temperatūra per 38,5°C arba jis blogai jaučiasi net ir mažiau
pakilus temperatūrai, jam duokite vaistų, mažinančių padidėjusią temperatūrą,
pvz., paracetamolio;
– karščiuojantysis visuomet daugiau prakaituoja, dėl to pasiūlykite įvairiai
pagardinto natūralaus mineralinio vandens (prieš tai pašalinkite anglies
dvideginį – kelis kartus vandenį pamaišykite šaukštuku);
– jeigu turite galimybių, ligonio kambarį drėkinkite elektriniu drėkintuvu,
skleidžiančiu šiltų arba šaltų garų rūką arba ant centrinio šildymo prietaisų
užtieskite drėgnų švarių rankšluosčių ir pan.;
– nesinaudokite atvirais (t.y. tokiais, kur matyti įkaitusi spiralė) elektros
šildymo prietaisais, nes jie labai džiovina orą;
– nerūkykite prie ligonio, nes tabako dūmai dirgina gerklės gleivinę ir dėl to
gali sustiprėti jos uždegimas;
– jeigu ligonis negali kvėpuoti pro nosį, ją išvalykite, nes pro ją praėjęs oras
pasidaro šiltesnis ir drėgnesnis, todėl mažiau dirgina uždegimo apimtas gerklas;
– šiltai aprengę ir aprišę vaiką skara, pastovėkite prie atviro lango, ypač
jeigu naktis vėsi (vėsus, šaltas oras sutraukia uždegimo pažeistą gleivinę, dėl
to palengvėja kvėpavimas);
– jeigu, gydytojo nuomone, vaikas gali likti namie, nuolat sekite jo būklę ir
tiksliai vykdykite nurodymus;
kol vaikas atgaus normalų balsą, sudarykite sąlygas jam nešūkauti, nerėkauti,
neverkti, t.y. pasistenkite jį kuo nors užimti.


Pakartotinai kreipkitės į gydytoją, kai:


verkiant kimsta balsas, dažnėja skardus, lojantis, skausmingas kosulys;
į vakarą būklė sunkėja (vaikas karščiuoja, nevalgo, negeria, blaškosi);
vaiko savijauta negerėja pakvėpavus šiltais garais ar pabuvus vėsiame kambaryje,
lauke;
vaikas nenori gerti vaistų, kvėpuoti šiltais garais;
ramus ar susijaudinęs vaikas sunkiai, garsiai įkvepia (panašu į gaidžio
giedojimą);
pamėlsta lūpos ir nagai;
veidas blyškus ar net pilkšvas;
vaikas sunkiai ryja arba seilėjasi;
stipriai karščiuoja (38,6°C ir daugiau), paaštrėja veido bruožai (įkrinta akys,
paakiuose atsiranda tamsūs ratilai, „pasmailėja“ nosis, įkrinta skruostai);
sėdi užvertęs galvą;
įtariama, kad vaikas dūsta dėl to, jog prarijo ar įkvėpė kokį nors daiktą;
vaikas susijaudinęs, verkia, nesiseka nuraminti;
kai gerklų uždegimas kartojasi, pasikonsultuokite su vaikų ausų, nosies ir
gerklės ligų gydytoju.

Kartais gerklų uždegimas – laringitas gali būti difterijos forma.
 

„Mamos žinynas“ 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA