Gerti tabletes ar eiti pasivaikščioti, jei esi nelaimingas arba blogai jautiesi

Pirmiausia turime stengtis gyventi taip, kad nesusirgtume. Susirgę turime, be abejo, gydytis. Esame pagedusi tauta dėl to, jog suvartojame kalnus tablečių. Ir tikrai su didesniu pasitikėjimu žiūrime į tą gydytoją, kuris skiria vartoti tabletes, nei į tą, kuris pataria, pavyzdžiui, keisti valgiaraštį, eiti kas vakarą pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar pradėti plaukioti.

O tokios rekomendacijos – pirmiausia turėtų skambėti iš mediko lūpų: patarimai, kaip stiprinti savo organizmą, kad jis nepasiduotų ligoms.

Prieš penkerius metus teko kalbinti garsų kardiologą dabar jau amžinybėn išėjusį Čikagos Lojolos universiteto profesorių Rimgaudą Nemicką. Jis tada sakė: „Gydytis sąlygas turite puikias: medikai profesionalūs, vaistų yra, aparatūrą turit. Tik noro rūpintis savo sveikata – mažoka“. Didėjantis kūno svoris ir kylantis kraujospūdis – labai svarbūs faktoriai, provokuojantys daugybę lėtinių ligų. Ir ne tabletės turime griebtis, jei, tarkime, kraujo spaudimas ėmė šokinėti, keisti gyvenimo būdą ir … charakterį.

Kai tenka dalyvauti pasauliniuose medikų kongresuose, kardiologas med. m. dr. Mykolas Biliukas renkasi tuos pranešimus, kurie susiję ne su vaistais, o klausosi tų pranešėjų, kurie pateikia moksliškai pagrįstus įrodymus apie nemedikamentinių priemonių poveikį saugant ir stiprinant sveikatą. Mūsų gydytojai, ko gero, turi per mažai laiko tokiems patarimams, o gal kartais ir žinių trūksta. Gydytis sąlygas turite puikias: medikai profesionalūs, vaistų yra, aparatūrą turit. Tik noro rūpintis savo sveikata – mažoka.

Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas pirmiausia turime kalbėti apie žmogaus dvasinę būseną – psichinė sveikata yra šių ligų didelis provokatorius. Pas mus visiškai nekalbama apie seksualinio gyvenimo įtaką žmogui. Sportas ir kūno kultūra – tik dalies gyventojų suprantami ir naudojami kaip stiprinantys veiksniai. Pamiršdami šiuos dalykus ar nekreipdami dėmesio į juos, esame varginami ligų. Nors ir turime aukščiausio lygio širdies ir kraujagyslių chirurgų, atliekančių unikalias operacijas, turime ir vaistų ligoms gydyti, bet mirštamumas nuo širdies ligų niekaip nesitraukia iš pirmos pozicijos. Tai sudaro 55 procentus visų mirčių.

Mokslo yra įrodyta, kad agresyvūs, impulsyvūs, pikti, nepasitikintys kitais žmonėmis ir nemokantys atsipalaiduoti, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Žlugus planams jie neria į neviltį, nekovoja su blogomis nuotaikos. Tokie žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, o miokardo infarktu – net penkis kartus dažniau, nei tie, kurie į visus gyvenimo iššūkius, nesėkmes ir bėdas reaguoja ramiau. Depresija, nerimas ir stresas – psichinę sveikatą žalojantys veiksniai. Blogos nuotaikos, beviltiškumas, pesimizmas sunkina ligų simptomus.

Organizmas nevalingai reaguoja į tokias būsenas, susitraukia kraujagyslės ir kraujotaka trinka. Tokie žmonės negalvoja apie save, nesirūpina savimi, jiems nerūpi, kaip maitinasi, savo nuotaikas bando slopinti rūkydami ar vartodami alkoholį. O šie dalykai širdžiai ir kraujagyslėms – tikras nuodas. Stresas – nuolatinis žmogaus palydovas – tiek šeimoje, tiek darbe, tiek buityje. Stresą sukeliančių aplinkybių apstu – skyrybos, finansiniai įsipareigojimai ir nepriteklius, dalyvavimas teismo procesuose, patikrinimai ir konfliktai su viršininku. Žmogaus reakcija į visa tai žaloja sveikatą. Yra dalykų, kurių mes išvengti negalime. O štai savo reakcijas į tuos veiksnius galima mokytis pakeisti. Ir intensyviai to siekiant – pavyksta.  Stresą sukeliančių aplinkybių apstu – skyrybos, finansiniai įsipareigojimai ir nepriteklius, dalyvavimas teismo procesuose, patikrinimai ir konfliktai su viršininku.

Mokslininkai yra paskaičiavę, jog nemedikamentinių priemonių įtaka sveikatai – 60 procentų, o vaistų – 30 procentų. Vadinasi, į pirmą vietą turėtume kelti ne cheminius preparatus, o kitus būdus.

Kardiologas med. m. dr. M. Biliukas sako, jog yra priemonių, kurios padeda nusiraminti. Tai gali būti relaksacija arba atsipalaidavimas. To reikia aktyviai ir rimtai mokytis, nes tai jokiu būdu nereiškia pasyvų gulinėjimą ar tinginiavimą. Fiziniai pratimai ar tinkamas kvėpavimas – gali padėti. Žmogus sušyla, parausta, padažnėja pulsas, gali net ir pavieniai širdies permušimai atsirasti. Tai teigiamai veikia mūsų organizmą. Galima išbandyti keletą atsipalaidavimo metodų, ir pasirinkti tinkamiausią – poezijos, muzikos, meno, landšafto ar kvapų terapiją, jogą. Reikia ieškoti ir atrasti sritį, kuri atitiks jūsų poreikius.

Labai svarbi nemedikamentinė sveikatinanti priemonė yra šokiai. Yra įrodyta, jog lėtas valsas – tarsi rimtas vaistas širdininkams. Kodėl lėtas valsas? Pasirodo, kad šokant šį šokį, širdis ima dirbti taip, kaip reikia: tinkama pulso dinamika – tai padažnėja, tai retėja, net ir užmynimas ant partnerio kojos veikia teigiamai – juk turi atsiprašyti. Tai nėra tik fizinis prakaitavimas sporto salėje, bet prisideda ir teigiama emocinė pusė. Tiriant ligonių grupes paaiškėjo, jog tiems, kurie lankė šokio treniruotes, mažiau reikėjo reabilitacijos priemonių, mažiau buvo ligos komplikacijų nei tiems, kurie atsisakė šokio terapijos kurso. Nėra ištirta, kad ir kiti šokiai turės tokios pat naudos.  Labai svarbi nemedikamentinė sveikatinanti priemonė yra šokiai.

Dar viena galimybė sau padėti – tikėjimas ir malda. Įrodyta, jog medituojančio ar besimeldžiančio žmogaus gerėja kardiograma, mažėja kraujospūdis, kokybiškiau panaudojamas deguonis, pagerėja smegenų kraujotaka, net ir cholesterolio kiekis kraujyje mažėja.

Keičiasi ir kvėpavimo kokybė. Žmonės kvėpuoja giliai, ramiai, retai. O tai jau tampa ir gydomuoju kvėpavimu, kas yra labai sveika. Tai yra tarsi ir senos tiesos, tačiau nepanaudojamos vardan savo sveikatos.

Tinkamas fizinio krūvio tarpsnis – 30 min per dieną. Tačiau lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ypač aktyviai ir intensyviai sportuodami, gali sau pakenkti. Tinka visos judėjimo rūšys – ir dviratis, ir pasivaikščiojimas, ir tenisas ar plaukimas. Tačiau ypatingai gydytojas vertina vadinamąjį šiaurietišką ėjimą. Tuomet dirba ir pečių juosta, krūvio tenka ir stuburui, ir kojoms. Pasak kardiologo M. Biliuko, reikia įsiklausyti į savo kūno kalbą – turi šiek tiek pakilti kraujospūdis, padažnėti pulsas (60 metų žmogui jis negali viršyti 130 dūžių per minutę, ligoniams – šis skaičius yra mažesnis). Kaip save kontroliuoti? Jei judėjimas teikia džiaugsmą, malonumą, jaučiamės gerai, vadinasi, tokia sportavimo rūšis yra tinkama. Kęsti ir kentėti sportuojant – negalima.

Didelės reikšmės žmogaus sveikatai turi jo socialinė aplinka, jį supantys žmonės ir santykiai su jais. Socialus žmogus yra sveikesnis. Tai būdinga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnijai. Įdomūs tyrimai atlikti su gyvūnais: jei beždžionės perkeliamos į kitą būrį, jos dažniau suserga infarktais ir insultais. Žmonėms – taip pat ypatingos reikšmės turi jų aplinka. Japonų vyrai, gyvenantys kituose kraštuose, tarkime, Havajuose, yra ne tokie sveiki, kaip gyvenantys Japonijoje. Kardiologas med. m. dr. M. Biliukas sako, jog emigrantų gyvenimas yra svetimas žmogaus prigimčiai – svetimuose kraštuose kitoks elgesys, kitoks bendravimas ir kitokia mityba. Tai aktualu ir kuriant šeimas, mat tai taip pat galima palyginti su savotiška emigracija – žmogus persikelia į kitą šeimą, kur tradicijos ir nuostatos gali būti labai skirtingos.

Vilniaus universitetinės ligoninės kardiologas med. m. dr. Mykolas Biliukas sako, jog ne tabletės daro mus sveikesnius. Reikia stengtis save pakeisti ir kontroliuoti savo reakcijas į darbą, nelaimes, stresus ir nesėkmes. Pasirodo, aktyviai tai darant, galima išmokti atsipalaiduoti ir jaustis sveikiau.

iMed