Ar verta mirti dėl drovumo? Šį retorinį klausimą ketvirtedienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurios metu buvo pristatyta visuomenės švietimo programa dėl gimtos kaklelio vėžio „Vika“, iškėlė Sveikatos biuro atstovas Paulius Gradeckas.
Lietuvoje kas dieną gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas 1-2 moterims, o beveik kiekvieną darbo dieną nuo jo miršta moteris. Pastaraisiais metais 100 tūkst. šalies gyventojų kasmet tenka nuo 23,6 iki 31,1 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Didžiausias sergamumas ir mirštamumas yra 35 – 49 metų moterų grupėje. Lietuva išsiskiria ir tuo, kad gimdos kaklelio vėžys nustatomas trečios ar ketvirtos stadijos – t.y. vėlai, kai pagelbėti moteriai beveik neįmanoma. Nors pagal mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio statistiką Europos Sąjungoje nusileidžiame tik Rumunijai, Lietuvoje nėra taikomi kitose šalyse patikrinti efektyvūs metodai, kaip visuotinis moterų kvietimas tikrintis bei mergaičių skiepijimas iki lytinio gyvenimo pradžios, o valstybės vykdomos švietėjiškos programos yra trumpalaikės ir pavienės. Kaip teigė „Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos“ vadovė gyd. ginekologė Esmeralda Kuliešiūtė, 2007 m. Lietuvoje atliktas tyrimas bei praktika parodė, kad gydytojai vis dar vengia kalbėti apie seksualiniu keliu plintančias ligas, ypač su paaugliais ar jų tėvais. Tėvai taip pat stokoja žinių, dėl to ši liga tampa savotiška stigma, „nepatogia“ tema, kurią stengiamės išstumti iš savo gyvenimo, užuot ją sprendę.
Spaudos konferencijoje pristatyta visuomenės švietimo dėl gimdos kaklelio vėžio programa „Vika“ skatins moteris domėtis ir drąsiai kalbėtis su savo dukromis apie lytiniu keliu plintančias ligas, tarp jų ir žmogaus papilomos virusą, sukeliantį gimdos kaklelio vėžį. Kvies moteris tikrintis, rengs komunikacines kampanijas masinėse žiniasklaidos priemonėse ir suteiks pagalbą nevyriausybinės organizacijoms, sveikatos biurams paramą vykdant edukacines programas bendruomenėse. „Aktyvią veiklą su „Vikos“ programa numatome trejiems metams, 2009 metais prioritetas bus teikiamas lėšų pritraukimui, kompetentingų šviesti visuomenę partnerių suradimui – t.y. nevyriausybinių organizacijų, gydytojų ir kt., problemą bei patikros svarbą iškeliančių socialinės reklamos ir ryšių su visuomene veiksmų įgyvendinimui. Taip pat ketiname atlikti visuomenės nuomonės apklausas, kurios parodytų nuostatas bei kitas kliūtis, trukdančias užkirsti kelią šios ligos plitimui. Lėšas programai numatoma pritraukti iš atsakingų verslo kompanijų, privačių fondų, valstybės programų ir asmenų“, – teigė programą inicijuojančios socialinės rinkodaros studijos „Human Pro“ projekto vadovė Indrė Spečiūnaitė.
iMed