Pasveik.lt apklausoje net 82% apklaustųjų išsakė nuomonę, kad šiemet nesiskiepys nuo sezoninio gripo. Ar tai teisingas ar kalidingas pasirinkimas galutinai nėra aišku. Paskutiniais metais gripo vakcinos pradedamos vadinti tik farmacininkų ir profesorių pasipelnymo šaltiniu. Specialistams tokios kalbos kelią nerimą, nes žmonės atsisako skiepytis ne tik nuo gripo, bet ir nuo kitų ligų. O dar didesnį nerimą kelia tai, kad šiomis idėjomis užsikrečia ir šeimos gydytojai, kurie pacientus atkalba nuo bet kokių skiepų.

Skiepytis ar nesiskiepyti?

Ne vienam kyla šis klausimas , atslinkus rudeniui. Kai kurie medikai teigia, jog gripas/4328″>gripo virusas nuolat mutuoja, o tai reiškia, kad antikūnai, pagaminti prieš vakcinos viruso baltymą, paskiepytojo organizme yra nereikalingi, mat tikimybė, kad toks baltymas pasikartos, yra labai maža. Beje ar gali dabartinis mokslas nustatyti, kokį baltymą turės mutavęs gripo virusas ateinančią savaitę, mėnesį? Jei ne, gal išties geriau persirgti gripu ir turėti natūralų imunitetą ?
Specialistai  perspėja, kad gripas – klastinga liga, nuo kurios apsisaugoti gali padėti tik skiepai. O tokias mintis skleidžiančius medikus vadina nesuprantančiais. Be to, tvirtina, kad po skiepo susirgti gripu neįmanoma, nes vakcinos sudėtyje nėra gyvo viruso. Jei taip atsitinka, vadinasi žmogus užsikrėtė anksčiau arba iš karto po skiepo susirgo kita virusine liga, nuo kurių skiepai neapsaugo.

 

Kita nuomonė:

Paskambinę į vieną natūralios medicinos centrą pasiteiravome gydytojos, kuri pristatė kaip natūropatė, ar verta skiepytis nuo gripo?
– Laba diena, norėčiau pasiteirauti, ar verta šiemet skiepytis nuo gripo?
– Tai, kad jūs pasiskiepysite, naudos bus tik farmacinėms kompanijoms. Bet jūsų imunitetui tikrai ne. Aš esu prieš visokias vakcinas, nes organizmas pats sugeba apsisaugoti. O skiepai jį tik silpnina.
– Bet daugelis medikų teigia, kad tai vienintelis būdas apsisaugoti?
– Yra mokslininės literatūros, kurioje nurodoma, kad skiepai sukelia autizmą, psichikos negalią. Jei to norite, prašau skiepykitės. Mano matytoje literatūroje nurodoma, kad vakcinos efektyvumas – vos per 40 proc. Be to, specialistai pastebi, kad pasiskiepijus maždaug po 2-3 savaičių imuninė sistema susilpnėja. Ir tai net gali užsitęsti iki kelių mėnesių.
– Tai jūs nerekomenduotumėte pasiskiepyti?
– Tikrai ne.

 

Specialisto nuomonė:

Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis:
– Medicina yra pagrįsta įrodymais . Kol kas įrodyta, kad geriausia apsauga nuo gripas/4328″>gripo yra skiepai. Pasiskiepijus, vakcina pradeda veikti po dviejų savaičių. Tik tuomet pradedami gaminti antikūnai, kurie ir stoja į kovą su virusu. Žinoma, įtikinti tuo žmogų sunku, jei jis pasiskiepijo ir susirgo.
Kitas variantas, kad laiško autorius užsikrėtė visai kitu virusu, kurių yra apie du šimtus, o simptomai – panašūs į gripo. Tiesa, jie praeina daug lengviau ir nebūna tokių komplikacijų. Gripo šiuo metu registruojami pavieniai atvejai, todėl pats laikas skiepytis, stiprinti imunitetą.
Žmonės skiepijami ne tam, kad sumažintume sergamumą, to praktiškai neįmanoma padaryti, juolab kai Lietuvoje pasiskiepija 6-7 proc. žmonių. Net jei ir pasiskiepytų visas 100 proc., sergamumas nemažėtų. Skiepų tikslas yra sumažinti ligos komplikacijų ir mirčių skaičių. Taip, pasiskiepijęs gali susirgti gripu, bet daug lengvesne forma, nekils komplikacijų.
Koks virusas cirkuliuos, galima gana paprastai nuspėti. Kiekvieną pavasarį susirenka PSO ekspertų komanda, kurie remdamiesi moksliniais stebėjimais numato, koks jis bus. Virusas kasmet keičia struktūrą, tačiau tai nevyksta taip dažnai. Mokslininkai nuspėja dažniausiai 90 proc. Žinoma, pasitaiko pavienių atvejų, kai vakcina neatitinka cirkuliuojančio viruso. Bet net ir tokiu atveju pasiskiepijus įgaunamas dalinis imunitetas. Kuo daugiau skiepijiesi, tuo labiau treniruoji imuninę sistemą ir ji atpažįsta daugiau virusų. O tai, kad vieną kartą persirgęs gripas/4328″>gripu įgysi natūralų imunitetą – visiška nesąmonė. Nes kasmet jis vis kitoks.
Labai apmaudu, kad vakcinų skeptikais dažnai tampa ir medicinos darbuotojai. Tai rodo, kad medikai turi per mažai žinių apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir ypač vakcinaciją. Dažnai medikai reiškia nuomonę apie vakcinas tam neturėdami pakankamai žinių.

Lietuvos sveikata