Gurmaniškas gyvenimas. Koks jis?

Vadinate save gurmanu? O gal šį apibūdinimą taikote draugams? Ką iš tikrųjų
reiškia būti gurmanu? Ar sekmadienio rytas kartu su Jamie ir krūva nelygintų
skalbinių skaičiuojasi? O visų naujai pasirodžiusių kulinarinių leidinių
kolekcionavimas? Kulinarinio tinklaraščio vedimas? Kažkas pasakė: tereikia į
savo žodyną įterpti frikasė, risolė, keletą kitų skambių frazių ir kvalifikacija
į gurmanus garantuota. Ką gi, pašmaikštavome, o dabar išsiaiškinkime iš kur kilo
terminas „gurmanas“ ir kokia jo tikroji paskirtis.

Terminas kilęs iš prancūziško žodžio „groumet“, kuris apibūdina asmenį,
atsakingą už valgius ir vynus. Šių laikų gurmanas yra žmogus su išskirtiniais
skonio receptoriais, sugebantis atpažinti gerą bei kokybišką maistą ar gėrimą.

Vadovaudamiesi vien tik šiuo apibrėžimu, daugelis žmonių ima manyti esantys
gurmanai ir turintys išskirtinį skonį, tačiau išskirtinis gebėjimas suprasti,
kad „Bigmac‘as“ skanesnis nei jo vyresnysis brolis „BigMeal‘as“ – deje yra ne
tai.

Tai kaip gi žinoti, ar galima save vadinti gurmanu ar ne? Išsiaiškinti padės
tolimesnės mūsų mintys, kuriomis pasistengsime kuo tiksliau apibūdinti Jus, kaip
žmogų, turintį gurmaniško gyvenimo skonį. Jei suprasite užuominas ir
prisipažinsite, kad jums tai artima, dėl Jūsų gurmaniškų polinkių nebeliks
abejonių.

Taigi, iki šiol neturite maišiklio ar kito svarbaus virtuvinio įrenginio, nes
taupote geram, patvariam, brangiam produktui. Atsisakote dovanoto elektrinio
kavos aparato paslaugų ir mieliau naudojatės senuoju kavinuku, nors kavą jis
verda tris kartus lėčiau nei modernusis.

Jūs žinote tokius terminus, kaip foie gras (riebiosios ančių arba žąsų
kepenėlės), sevruga (eršketų rūšis), gravlax (pagal skandinaviškas tradicijas
sūdyta lašiša), fleur de sel (nutūrali Atlanto vandenyno druska), herbes de
provence (provanso žolelių mišinys). Esate ragavę daugelio šių produktų. Jūsų
virtuvė visada prikimšta kokybiško maisto: išraiškingų vynų, įvairių sūrių,
daugybės žolelių ir prieskonių. Be abejo puikuojasi “viena kita” kulinarinių
„paslapčių“ knyga.

Niekada nestinga veržlumo ir energijos semiantis naujos informacijos apie gerą,
netradicinį maistą, kokybiškus vynus. Lankytini objektai Prancūzijoje bei
Italijoje jus domina mažiau, nei vynuogynų, vyno fabrikėlių, išskirtinių vyno
parduotuvių, žuvų turgaus ar ūkininko krautuvėlių lankymas. Maisto ruošimas – ne
tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir didžiausia aistra bei malonumas.
Nuolatos svajojate apie kulinarinius kursus, naujas keliones, nebandytus,
neragautus patiekalus…

Paskutinės trys pastraipos kartu apibūdino užkietėjusį gurmaną. Jei skaitydami
pradėjote jaustis, lyg kažkas būtų „slapčiomis pervertęs jūsų dienoraštį“,
neabejotinai kvalifikuojatės visose gurmanų kategorijose. Dviejų iš trijų
atitikimą jūsų polinkiams mes pavadintume pradedančiojo gurmano įpročiais.