Dažniausiai vaikai serga kvėpavimo ligomis. Pastebėta, kad tėveliai, išvydę
pirmuosius šių ligų simptomus (pakilusią temperatūrą, atsiradusius slogą,
čiaudulį), pradeda patys gydyti mažylį. Deja, kartais labai nesėkmingai –
atvedus vaikutį pas gydytoją, jis konstatuoja įsisenijusį procesą. Prasideda
ilgas, varginantis gydymas, neapsieinantis be antibiotikų. Kad tėveliai išvengtų
klaidų, pakalbėkime apie daromas tipines savarankiško gydymo klaidas.
Pirmoji klaida: Noras bet kokiomis priemonėmis numušti temperatūrą.
Prieš duodant vaikučiui vaistus pirmiausia reikia išsiaiškinti pakilusios
temperatūros priežastį – ji gali būti visai kitos ligos simptomas. Todėl vaikutį
pirmiausia turėtų apžiūrėti gydytojas. Be to, reikėtų žinoti, kad numušus
temperatūrą tik trumpam pagerės mažylio savijauta, bet liga nebus gydoma. Aukšta
temperatūra – tai organizmo kovos su infekcija požymis, tad ne visada ją būtina
numušti. Daugelis virusų ir bakterijų nustoja daugintis, esant aukštesnei nei 37
– 38C temperatūrai. Todėl, esant temperatūrai iki 38,5C, gydytojai
nerekomenduoja duoti vaistų, ją mažinančių. Tokiu atveju pakanka vaikutį
nukloti, apšluostyti kambario temperatūros vandeniu, palikti neapklotą, kol
kūnelis nudžius, ant kaktos uždėti drėgną šaltą rankšluostį.
Būna atvejų, kai laukiant gydytojo būtina ligoniukui duoti vaistų, mažinančių
temperatūrą:
Staiga pakilus temperatūrai per 38,5C vyresniam nei dviejų mėnesių kūdikiui,
jaunesniam -38C.
Vaikučiams, turintiems įgimtą širdies ydą, pažeistą kraujotaką, centrinę nervų
sistemą, esant temperatūrai per 38C.
Jei temperatūra per 38C pakyla tiems vaikučiams, kurių organizmas nepakelia
temperatūros (anksčiau pastebėti jos sukeliami traukuliai).
Temperatūrą mažina paracetamolis (jis veikia 2 -3 val) arba ibuprofenas (veikia
iki 6 val). Tai gana efektyvus uždegimą gydantis vaistas, tačiau jis gali
sukelti neigiamą šalutinį poveikį: pilvo skaudėjimą, pykinimą… Griežtai
draudžiama vaikus iki 16 metų gydyti aspirinu ir analginu, amidopirinu,
antipirinu, fenacetinu. Pakartotiną vaistų dozę galima duoti tik po to, kai
temperatūra vėl pakils iki nurodytos pavojingos padalos, nuo pirmos praėjus ne
mažiau kaip keturioms valandoms.
Antroji klaida: Reguliariai vartojami temperatūrą mažinantys vaistai.
Nuolat vaistais malšinant temperatūrą, galima tik vilkinti gydymą, nes sunkios
ligos pirmieji simptomai dažnai sutampa su lengvesnės formos kvėpavimo ligų
požymiais. Todėl įsidėmėkite: vaistus nuo temperatūros galima duoti tik tada,
kai ji pasiekia 38C. Jeigu juos ligoniukui nuolat duosime kartu su
antibiotikais, sumažinsime pastarųjų efektyvumą.
Trečioji klaida: Neapdairus gydomųjų žolelių vartojimas.
Gydomąsias žoleles reikia vartoti tikslingai ir apdairiai. Reikia žinoti, kad
kai kurie žmonės yra alergiški žolelėms.Kvėpavimo ligoms gydyti tinka ramunėlės,
šalavijas, eukaliptas, kalendulos ir kt. (inhaliacijoms, arbatoms, gerklės
skalavimui). Verdant arbatėles svarbus ir užplikinamų žolelių kiekis. Pasiryžus
vaikutį gydyti vaistažolėmis, taip pat būtina gydytojo konsultacija.
Ketvirtoji klaida: Ligoniukas šiltai aprengiamas.
Karščiuojančio mažylio negalima aptuluoti šilčiau nei įprastai, nes tokiu atveju
organizmas nebereguliuoja temperatūros ir negeba įsisavinti kitų vaistų. Tad
karščiuojantį vaiką reikia rengti lengvais ir patogiais drabužėliais, kurie
netrukdytų organizmui kovoti su liga.
Penktoji klaida: Baimė sušaldyti vaiką.
Ligoniui būtinas grynas oras, todėl reikia dažnai vėdinti kambarį (tuo metu
vaikutį galima išvesti iš patalpos), du kartus per dieną drėgnu skuduru ją
išvalyti. Kambario temperatūra turi būti 20 -22C, o drėgnumas siekti 60
procentų.
Šeštoji klaida: Antibiotikų vartojimas.
Dažniausiai vaikus kankina įvairūs kvėpavimo takų virusai, o ne bakterijos.
Antibiotikai virusų negydo ir neigiamai veikia organizmo mikroflorą, vaiko
imunitetą. Tad nesunkios kvėpavimo ligos gydomos ne antibiotikais. Apskritai
juos skiria gydytojas, įvertinęs situacijos sudėtingumą. Šiuo metu
populiariausias antibiotikas – penicilinas. Vaikams, vyresniems nei 30 mėnesių,
skiriamas bioparoksas, nekenkiantis kitiems organams.
Septintoji klaida: Slogos gydymas mažinančiais sekreciją vaistais.
Sekreciją mažinantys vaistai (nazivinas, naftizinas, otrivinas ir kt.) tik
palengvina kvėpavimą, bet nepašalina slogos priežastį. Juos galima vartoti
pirmąsias tris sirgimo dienas; ilgesnis vartojimas jau yra kenksmingas:
lašeliai, patekę į kraują, gali neigiamai veikti širdį, sukelti kraujospūdį,
nerimą, galvos skausmą. Todėl šiuos vaistus galima vartoti tik pasitarus su
gydytoju. Vaikų slogytę patikimiausia gydyti vaistais, pagamintais iš jūros
vandens: salinu, akvamariu, fizomeru ir kt. Jūros druskos ir mikroelementų (
kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko ir kt.) mišinys puikiai valo nosyje
susikaupusias bakterijas. Rekomenduojama vaistus lašinti 4 – 6 kartus per dieną
(galima ir dažniau ) paeiliui į abi nosies šnervytes.
Aštuntoji klaida: Vaistų nuo kosulio (palengvinančių kosulį, skatinančių
atsikosėjimą ir t.t.) vartojimas.
Kosulys rodo, kad organizmas kovoja su ligos virusais ir bakterijomis, todėl jo
slopinimas vaistais nepadeda gydymui. Bet būna atvejų, kai vaistai reikalingi –
ligonį kankina sausas kosulys, sukeliantis vėmimą, nemigą, apetito praradimą.
Dėl šios priežasties gydytojai skiria libeksiną, butamiratą ir kt. vaistus.
Tačiau dažniausiai sausas kosulys per 3 – 5 dienas suminkštėja ir ligonis
pradeda atsikosėti, tad vartoti atsikosėjimą lengvinančius vaistus netikslinga.
Žinoma, kai sergama sunkia liga, gydytojai skiria vaistus. Kūdikiams –
bromegeksiną, ambroksolį, acetilcisteiną.
Devintoji klaida: Antihistamininių vaistų vartojimas.
Histamininas – biolagiškai aktyvi medžiaga, priklausanti prie vadinamųjų
biogeninių aminų. Antihistamininiai vaistai – cetirizinas (zirtekas),
loratadinas (klaritinas), feksofenadinas – skiriami sergant įvairiomis
alerginėmis ligomis.
Dešimtoji klaida: Gydymas naminėmis priemonėmis.
Gydytojai nepataria gydyti taurėmis, garstyčių lapeliais, įvairiais tepalais. Jų
efektyvumo nėra įrodyta; be to, jie gali sukelti alergiją.
Vienuoliktoji klaida: Vaiko maitinimas prievarta.
Sirgdamas ligonis netenka apetito, nes jo organizmas kovoja su infekcija.
Nereikia mažylio maitinti prievarta – valgis gali jį net supykinti. Pakanka
vaikučiui pasiūlyti lengvai virškinamo maisto (omleto, vištienos sultinio,
nekoloringo jogurto, vaisių). Sergantis vaikutis turi gerti daug skysčių: šiltos
arbatos su medum (jos galima duoti nealergiškiems ir vyresniems nei metukų
vaikams, sutrintų su cukrum citrinų, spanguolių, bruknių, džiovintų vaisių
kompoto, negazuoto vandens. Ligoniukas turi būti maitinamas mažomis porcijomis,
kad jo organizmas, įsisavindamas maistą, pajėgtų kovoti su infekcija. Valgis
turėtų būti be aštrių prieskonių, šviežias, nekonservuotas.
Dvyliktoji klaida: Ligonis būtinai turi gulėti.
Ligonio režimas priklauso nuo jo savijautos: lovoje guli sunkiai sergantis,
karščiuojantis. Tačiau nėra reikalo vaikučio, kurio temperatūra truputį
aukštesnė nei įprasta, versti ištisą dieną gulėti lovoje – tegu jis žaidžia,
piešia, bendrauja, o pavargęs ilsisi lovelėje, pavalgęs pietus, pamiega. Praėjus
1 – 2 dienom po temperatūros nukritimo, laikomasi įprasto dienos režimo.
Tryliktoji klaida: Patys tėvai nustato diagnozę ir gydo vaiką.
Panašiais simptomais gali prasidėti įvairios ligos: angina, skarlatina ir kiti
infekciniai susirgimai. Aukšta temperatūra, gerklės skausmas gali būti
difterijos ar meningito pradžia. Bet koks delsimas, vėlesnis diagnozės
nustatymas gali atnešti nelaimę. Todėl jau pastebėjus pirmuosius ligos požymius
būtina kreiptis į gydytoją.